G. Landsbergis: Rusija itin greitai geba atstatyti puolamuosius pajėgumus

20211222-121556
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Lukas Juozapaitis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Rusijos karo pramonė sukasi pilnu pajėgumu, agresorė sugeba itin greitai atstatyti mūšio lauke patirtus nuostolius, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Šeštadienį ryte su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas iš Kyjivo pareigūnų teigia išgirdęs, jog padėtis fronte itin sunki.

„Rusijos industrinė mašina sukasi karo ritmu. Kalbėjome apie tai, kad per dieną sunaikinama arba sugadinama kartais ir iki 100 rusiškos sunkiosios ginkluotės vienetų. Ministras minėjo, kad kitą dieną, žiūrėk, dalis jų vėl pakeltais vikšrais, vėl rieda į mūšį“, – šeštadienį Lietuvos žurnalistams Kyjive sakė G. Landsbergis.

„Situacija yra tikrai sunki, ne vienas pašnekovas nei Gynybos ministerijoje nei kitur nekelia lūkesčių, kad jie dabar tikisi didelių proveržių ar kažkaip norėtų mus paguosti ar paruošti lengvesnei ateičiai“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, ukrainiečių sėkmė „tiesiogiai surišta“ su Vakarų parama, kurią ministrai taip pat aptarė šeštadienio susitikime. Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, nuo sąjungininkų pagalbos priklauso „artimiausia padėtis fronte“.

„Kovojame su industriškai tikrai labai galingu priešu. Tam reikia visos Vakarų paramos. Industrinės, politinės, finansinės, ekonominės, kokia ji bebūtų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvai reiktų mokytis dronų panaudojimo fronte, priimti dalį Ukrainos karo gamybos pajėgumų

Dar ministras akcentavo, kad Lietuva galėtų „pradėti mokytis“ iš Ukrainos, kaip fronte panaudoti dronus ir kitą bepilotę techniką.

„Lietuvoje tos diskusijos dabar tik įsibėgėja, būtent kai kalbame apie kariuomenės modernizaciją, ko Lietuvai reiktų“, – sakė G. Landsbergis.

„Ukrainiečiai užtikrino, kad tikrai yra pasiruošę visu šimtu procentų dalintis kompetencija, žiniomis“, – teigė jis.

Be to, ministro teigimu, į Lietuvą galėtų būti perkelta dalis Ukrainos pramoninių pajėgumų, pirmiausia, siekiant užtikrinti tiekimo grandinių saugumą.

„Norėdami užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, ukrainiečiai neatmestų galimybės tam tikrus elementus perkelti arba gaminti valstybėse NATO teritorijoje. Lietuva yra viena artimų partnerių, bet ir geografiškai artima valstybė, kuri galėtų pasiūlyti geras galimybes“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras šeštadienį tęsė savo šios savaitės vizitą Ukrainoje. Penktadienį jis viešėjo Charkive, aplankė šios savaitės Rusijos smūgių vietas, padėjo gėlių prie memorialo, skirto anksčiau per Rusijos bombardavimus žuvusiems vaikams, aplankė metro stotyse įrengtas mokyklas bei klases, taip pat Charkivo rajone pradėtas naujos slėptuvės, skirtos mokytis vaikams, statybas.

Anksčiau jis susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Oleksijumi Danilovu, kitais šios šalies politikais ir pareigūnais.

Pastaruoju metu Rusija ne tik mėgina sustiprinti puolimą fronte, bet ir itin intensyviai ir plačiai atakuoja Ukrainos kritinę bei civilinę infrastruktūrą, pagrindinius šalies miestus. Taip mėginama kuo labiau išsekinti Ukrainos oro gynybą, kol stringa Vakarų karinė parama.

Šis G.Landsbergio vizitas Ukrainoje – jau aštuntas nuo Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios.