Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje turėtų reaguoti ryžtingiau.
„Kalinamo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno organizacija paskelbta ekstremistine, sunaikinant galimybę jam dalyvauti bet kokiame politiniame gyvenime ir taip prieš artėjančius Dūmos rinkimus paralyžiuojant vienintelį režimui oponuoti galintį judėjimą“, – pirmadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.
„Žmonių rinkimų teisės vagystė jau vyksta, todėl ES, matydama žmogaus teisių pažeidimus, turėtų reaguoti ryžtingiau“, – sakė jis.
Taip ministras kalbėjo po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje.
G. Landsbergis pabrėžė, kad bendrijos šalyse būtina mažinti Rusijos karinių žvalgybų atstovų skaičių bei labiau remti Rusijos pilietinę visuomenę.
Pasak ministro, jei nebus principingos ES reakcijos teroristinį išpuolį Čekijoje, Rusija tai traktuos kaip atvirą kvietimą toliau tęsti tokius veiksmus.
Balandžio pabaigoje Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais.
Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, jog drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus, jų pavyzdžiu pasekė Rumunija, paliepusi išvykti vienam rusų diplomatui.
Per nuotolinį susitikimą su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Johnu Kerry (Džonu Keriu) G. Landsbergis Baltijos valstybių vardu atkreipė dėmesį, kad klimato kaita turi įtakos ne tik socialiniams ir ekonominiams procesams, bet ir saugumui.
Ministras kvietė JAV kartu su ES skatinti keisti didžiųjų teršėjų nuostatas dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, naujų galimybių inovacijų ir žaliųjų technologijų srityse.
Pasak jo, Baltijos valstybės pasiekė nemažą progresą atsinaujinančios energetikos ir žiedinės ekonomikos srityse, kuriuo galėtų pasidalyti su labiausiai pažeidžiamomis Rytų kaimynystės šalimis.
Kalbėdamas apie situaciją Vakarų Balkanuose, užsienio reikalų ministras akcentavo ES politinio įsitraukimo regione ir jau duotų įsipareigojimų laikymosi svarbą, pabrėžė, kad ES nebuvimas regione sudaro vakuumą, atveria duris kitų šalių kišimuisi, neatitinka ES strateginių tikslų.
„Patikima ir reali ES plėtros perspektyva yra geriausia geopolitinė investicija į regiono stabilumą ir saugumą. Raginu valstybes nares, turinčias neišspręstų dvišalių klausimų, kuo greičiau juos išspręsti, kad galėtume neatidėliojant pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, liberalizuoti vizas Kosovui“, – sakė ministras.
BNS