G. Landsbergis lankosi Ukrainoje: įspėja, kad karo eigai  2024-ieji bus ypatingai svarbūs

7e9fae2c0a4a04cbb4b39e2d293bb957a5931400
Lietuva
BNS/Fotobanko nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį atvyko į Ukrainą, kur susitiks su šalies pareigūnais, artėjant antrosioms plataus masto Rusijos invazijos metinėms.

Šalies diplomatijos vadovas su delegacija išlipo Kyjivo geležinkelio stotyje, juos pasitiko Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Tai jau aštuntas G. Landsbergio vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Jis perspėja, kad šie karo metai bus ypač svarbūs, nes stringanti Vakarų parama Ukrainai gali nulemti konflikto baigtį.

„Ne vienas ekspertas pripažįsta ir mes Lietuvoje kalbame, kad 2024 metai gali būti ir bus ypatingai svarbūs karo eigai Ukrainoje“, – Lietuvos žurnalistams į Kyjivą vykusiame traukinyje sakė G. Landsbergis.

„Yra scenarijai, jeigu prielaidos pasitvirtintų, kad Ukraina gauna stipresnę paramą iš Vakarų, tuomet jos pozicijos kare stiprėja, bet lygiai taip pat yra prognozuojami ir sudėtingesni scenarijai“, – pridūrė jis.

Ministras kelias dienas truksiančio vizito metu susitiks su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba ir kitais pareigūnais.

„Jis (susitikimas – BNS) bus apie tuos galimus šių metų scenarijus ir kuo galime padėti, kad išvengtume kažkokių sudėtingų Ukrainai scenarijų“, – teigė G. Landsbergis.

Jis taip pat dalyvaus pasirašant supratimo memorandumą tarp ES delegacijos Ukrainoje (EUDEL) ir Lietuvos Centrinės projektų valdymo agentūros dėl bendradarbiavimo įgyvendinant ES finansuojamą projektą, skirtą pastatyti slėptuves Ukrainos mokyklose.

Ministras ketvirtadienį taip pat susitiks su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Oleksijumi Danilovu.

Ukraina šiuo metu susiduria su stringančia Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos parama bei ilgai lauktam kontrpuolimui pernai nepasiekus reikšmingų teritorinių laimėjimų.

Daugiau nei 110 mlrd. dolerių JAV (101,2 mlrd. eurų) pagalba Ukrainai ir Izraeliui, Gazos Ruože kovojančiam su islamistais „Hamas“, įstrigo dėl Kongreso ir Baltųjų rūmų nesutarimų dėl kitų politikos prioritetų, respublikonams spaudžiant papildomai finansuoti JAV ir Meksikos sienos apsaugą.

Vengrija kol kas vetuoja ES 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketą, tačiau vasario pradžioje Bendrijos šalių lyderiai vėl mėgins susitarti šiuo klausimu,

Pati Ukraina teigia, kad jos prioritetinis šių metų tikslas yra įgyti kontrolę savo oro erdvėje.