G. Landsbergis: civiliai Ukrainoje neturi mokėti gyvybėmis už tai, kad šalis gautų ginklų

G. Landsbergis: civiliai Ukrainoje neturi mokėti gyvybėmis už tai, kad šalis gautų ginklų
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas Jačauskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Civiliai Ukrainoje neturi mokėti savo gyvybėmis už tai, kad šalis gautų vakarietiškų ginklų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Interviu CNN jis pabrėžė, kad Vakarai linkę siųsti ginklus tik po „pačių baisiausių įvykių“, kaip Rusijos atakos prieš Kyjivą, kuomet nuspręsta siųsti priešlėktuvines ir prieštankines raketas „Stinger“ ir „Javelin“ ir, skerdynės Bučoje bei Irpinėje, kai apsispręsta dėl raketinės artilerijos HIMARS sistemų.  

Dabar, po dešimčių civilių aukų Dnipre, anot jo, prasidėjo debatai dėl vakarietiškų tankų perdavimo.

„Nemanau, kad tai yra teisingas požiūris. Nemanau, kad Ukrainos civiliai turi mokėti savo gyvybėmis už tai, kad jie gautų reikiamų ginklų. Manau, kad turime kur kas rimčiau žvelgti į tai, kaip mes matome karo pabaigą. Ir jis turi baigtis Ukrainoje jai atsikovojus teritorijas, kurios šiuo metu yra okupuotos. Tam visų pirmą reikia ginklų, visų rūšių ginklų“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas

Pasak jo, pirmiausia Ukrainai reikalingi kovos tankai, kuriuos turi Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, taip pat ilgojo nuotolio raketos, kurios padėtų išstumti Rusijos pajėgas iš okupuotų Ukrainos teritorijų.

G. Landsbergio teigimu, Vakaruose vykstant diskusijai dėl karo pabaigos, dalis valstybių palaiko įšaldyto konflikto idėją.

„Yra tokių, kurie mano, kad įšaldytas konfliktas būtų tinkamesnis sprendimas. Su tuo aš visiškai nesutinku. Bet toks mąstymas, manau, yra pagrindinė kliūtis kai kurioms valstybėms siųsti ginklų, kurių reikia Ukrainai“, – sakė jis.

Anot G. Landsbergio, Vakarams prireikė beveik metų karo, kad apsispręstų siųsti tankus Ukrainai, jis sako, jog „nenustebtų“, jei ukrainiečiai galiausiai gaus šią sunkiąją ginkluotę, reikalingą proveržiui fronte.

 G. Landsbergio teigimu, svarbiausia, jog visos valstybės sutartų dėl esminio principo, kad „Ukraina turi laimėti karą, turi išvaryti Rusiją iš savo teritorijų, jei norime, jog Europos kontinentas vėl būtų saugus“, ir jei norime sugrąžinti globalią saugumo tvarką.

„Tam Rusija turi pralaimėti, tam reikia suprasti, kad Ukraina vis dar kariauja prieš stipresnę jėgą. Tad negalime jų palikti ten, kur jie šiuo metu, tik su tais ginklais, kuriuos jie turi dabar“, – pabrėžė ministras.

Jis kritikavo Vokietijos poziciją ne tik pačiai neskubėti tiekti savo gaminamų „Leopard“ tankų, bet ir nesuteikti galimybių tai daryti kitoms juos įsigijusioms Europos valstybėms,

„Tarp jų – Suomija, kitos Šiaurės, kai kurios Pietų Europos šalys. Jos nori siųsti tankus Ukrainai, bet iki šiol jos nesulaukė žalios šviesos iš Berlyno. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tai taip pat pasikeis. Ir tai sumažintų spaudimą pačiai Vokietijai. Tai reiškia, kad galbūt ji negali nusiųsti visų tankų, kiek šiuo metu reikia Ukrainai, bet su partneriais, kurios turi vokiškus tankus, tai būtų reikšminga parama“, – sakė G. Landsbergis.

Rusijai savaitgalį vykdant plataus masto sparnuotųjų raketų ataką prieš Ukrainos miestus, raketa smogė daugiabučiui gyvenamajam namui pietrytiniame Ukrainos Dnipro mieste. Žuvusiųjų skaičius čia pasiekė 40, įskaitant tris vaikus, mažiausiai 75 žmonės buvo sužeisti, iš jų – 14 vaikų. Vakarai pasmerkė šią ataką.

Nuo karo pradžios vengusi teikti paramą sunkiąja ginkluote, Vokietija pastaraisiais mėnesiais suteikė Ukrainai haubicas, savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“ ir pirmąją iš keturių oro gynybos sistemų IRIS-T, šį mėnesį sutiko skirti ukrainiečiams 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir oro gynybos sistemą „Patriot“.

Tačiau Berlynas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį ir sutikti tiekti Kyjivui modernius kovos tankus „Leopard 2“, įskaitant tas priemones, kurias šiuo metu turi kitos valstybės.