G. Landsbergis apie savo poziciją dėl Vokietijos brigados:  galiu atsiprašyti, kad kovoju, bet tuo pačiu aš pažadu, kad kovosiu toliau

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į parlamentarės Dovilės Šakalienės kaltinimus dėl neva sabotuojamos Vokietijos brigados, tvirtina ir toliau laikysiąs tvirtos pozicijos dėl didesnio sąjungininkų karių buvimo Lietuvoje.

Šalies diplomatijos vadovas teigia galįs atsiprašyti dėl to, kad kovoja šiuo klausimu, tačiau pabrėžia, kad atsitraukti neketinąs, mat esminis Vilniaus interesas ir siekis stiprinti nacionalinį saugumą, pasak jo, nepakito.
„Man rodos mes turime nepamesti vieno dalyko – mes turime nepamesti mūsų valstybės intereso. Šiandien, kur esame, yra 40 kilometrų nuo valstybės, kuri dalyvauja kare. Iš kitos pusės mes turime Kaliningradą, mes turime Suvalkų koridorių. Kol kas mes per metus neturime pokyčio – realaus pokyčio, ilgalaikio pokyčio – mūsų saugumo architektūroje. Tai aš galiu atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad aš kovoju. Bet tuo pačiu atsiprašydamas, aš pažadu, kad aš kovosiu toliau – kad Lietuva būtų apginta ir pažadas ginti Lietuvą nuo pirmos sekundės, nuo pirmo centimetro būtų išpildytas“, – pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) Eltai sakė G. Landsbergis.
„Manau, tokia užduotis yra ne tik mano, bet ir visų išrinktų Seimo narių – ar bent jau turėtų būti“, – akcentavo jis.

Penktadienį Seime ministras žurnalistams tvirtino, kad Vilnius privalo laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašyto komunikato. Visgi, pasak ministro, jeigu Vokietija nesilaikys dvišalio susitarimo, Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“.

Tokių politiko svarstymų nepraleido Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė D. Šakalienė. Ji teigė, kad tokie šalies diplomatijos vadovo pareiškimai „sabotuoja vokiečių paramą“ Lietuvai, o G. Landsbergio svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus.
Ministras iš esmės stebėjosi kilusia diskusija dėl jo svarstymų ir laikysenos brigados atžvilgiu.
„Apskritai man yra keista, kad mes turime debatą – politinį debatą šiuo klausimu. Nejau mes pamiršome, ką matėme prieš metus? Šiandien, berods, yra Bučos metinės – puiki proga apie tai kalbėti ir puiki proga prisiminti. Nejau mes pamiršome tas nuotraukas žmonių kūnų, kurie buvo atrasti, kai teritorijos buvo atkovotos?“, – kėlė klausimą G. Landsbergis.
„Aš tiesiogiai sieju mūsų šalies saugumą su tuo, ką mes matėme ten. Nematau kitos galimybės kaip tik įtikinti partnerius, kad jie būtų drauge su mumis“, – pabrėžė jis.

Visgi, šalies diplomatijos vadovas pakartojo, kad Lietuva privalo laikytis savo įsipareigojimų ir atlikti namų darbus – t. y., kurti reikiamą infrastruktūrą brigados lygio karinio vienetui.
„Mes kalbėjomės ne vieną kartą, kad mes suprantame, kad reikalinga infrastruktūra, Vyriausybės turi paruošusi planą, infrastruktūros investicijos ateis nuosekliai, mes negalime pastatyti visko, ko reikėtų visai brigadai, iš karto tą pačią dieną. Tai užtruks“, – pažymėjo jis.

Klausiamas apie socialdemokratės pareiškimus ir jam mestus kaltinimus, G. Landsbergis reagavo ironiškai, pavadindamas D. Šakalienę Vokietijos socialdemokratų „atstove spaudai“.
„Gerbiu visus bandymus atstovauti užsienio valstybę mūsų Seime ir, iš tikrųjų, aš manau, kad Vokietijos socialdemokratų partija gali tikrai džiaugtis turėdama puikią atstovę spaudai“, – kalbėjo jis, mintyje turėdamas socialdemokratės poziciją.

„Aš nesiimsiu komentuoti žmogaus, kuris be šaltinių, be citatų šneka dalykus. Vieni turi iš VSD tris šaltinius, kiti turi Vokietijoje 73 šaltinius. Aš nežinau, aš bendrauju su ministre, mano visose ataskaitose iš susitikimų kalbėta apie brigadą, aš atstovauju valstybės interesą“,– nurodė ministras.

ELTA primena, kad praėjusią Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Tokie Vokietijos politiko pareikšimai vėl šalyje sukėlė diskusijas dėl brigados dislokavimo. Pirmiausiai keliant klausimą, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.

Situaciją pakomentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino nelinkęs sureikšminti ar dramatizuoti B. Pistoriuso pamąstymų.
„Jokios dramos aš čia nematau. Tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – aiškino jis.

Kaip jau minėta, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė D. Šakalienė penktadienį pareiškė, jog G. Landsbergio teiginiai apie tai, kad Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“, sabotuoja vokiečių paramą Lietuvai.

„Konservatorių lyderis dėl nesuvokiamų priežasčių (alergija kairiesiems?) sabotuoja vokiečių paramą mums. Tai jei ponas Landsbergis geriausiai iš visų Baltijos šalių važiuojantį pajėgų stiprinimo brigados dydžio vienetu procesą savo sabotažu sunaikins – tuomet nebereikia dengtis Lietuvos interesų gynimu“, – penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė politikė.

Politikė pažymėjo, kad pastarąjį G. Landsbergio pareiškimą aptarė su Vokietijos kolegomis. Anot D. Šakalienės, tokie ministro svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus, kurie patikino – politiko svarstymai apie Vokietijos atsitraukimą yra netiesa.
A. Anušauskas kalba apie statomas šaudyklas, karių stovyklas

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį „Facebook“ sureagavo į socdemės D. Šakalienės pareiškimus. Jis paragino atsinaujinti turimą informaciją apie infrastruktūros brigados priėmimui Lietuvoje ruošimą.

„Kas nepastatyta iki 2020 m. Rukloje (neslėpkim – buvo tokie pažadai vokiečių eFP pajėgoms) ir net neprojektuota, tai ne tik kad suprojektuota, bet ir darbai pradėti Ruklos žemutinėje terasoje. Ir tai per kelis mėnesius, kai spalio gale buvo priimti įstatymai pagreitinę formalių dokumentų rengimą 2-3 metais. Sakau tai ramiai, nes ir Vokietija žino kas daroma“, – rašė ministras.

Anot jo, sparčiai dygsta ir šaudyklos bei konteinerinės karių stovyklos.

„Net ir Rūdninkų poligonas, kuris skiriamas papildomoms sąjungininkų pajėgoms treniruotis yra statomas sparčiai, su dalimi jau įrengtų pagal. NATO standartus šaudyklų ir visa tai nesunku pamatyti savo akimis. O kur dar per rekordinį laiką pastatytos ir šį mėnesį atidaromos konteinerinės karinės stovyklos pagal priimančios šalies planus keliems tūkstančiams karių (ir tikrai ne su viena rozete, bet su visomis tarnybos ir gyvenimo sąlygomis)“, – dėstė A. Anušauskas.