G. Jakštas: konkrečių pasiūlymų dėl rusakalbių mokyklų atsisakymo nėra

photo_4238735
Lietuva
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Karolina Konopackienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui sulaukus kritikos dėl viešų svarstymų atsisakyti Lietuvoje rusakalbių mokyklų, politikas teigia, kad kol kas konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu nėra.

Anot ministro, dabartinę sistemą būtina tobulinti, kad šalyje gyvenantys rusakalbiai jaunuoliai lengviau prisitaikytų visuomenėje.

„Manau, kad visų tikslas bendrai yra vienodas –  visi norime, kad rusakalbis jaunimas kuo sėkmingiau integruotųsi Lietuvoje ir galėtų realizuoti savo talentus. Ar taip yra dabar? Matome, kad ne visada. Ar gali būti geriau? Mes norime ieškoti atsakymų kartu į tai“, – Eltai pažymėjo G. Jakštas.
Tuo metu kalbėdamas apie jo atžvilgiu išsakytą kolegų kritiką, ministras pažymėjo, jog kritikuojančiųjų visada yra, tačiau kritika ir iš jos kylančios diskusijos, pasak jo, neretai padeda surasti geriausius sprendimus.

„Diskusijos aktyvavosi labiau, nei buvo prieš tai. Manau, kad tos diskusijos gali padėti ieškoti ir kažkokių sprendimų“, – sakė jis.

Paklaustas, ar ši kritika neindikuoja, jog visuomenė nepasiruošusi tokiam žingsniui, politikas pridūrė, kad kol tai bus įvertinta, jokių siūlymų ir sprendimų ministerija neteiks.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų.

Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.