Aktualijos | 4 MIN.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikisi, kad antrajam streiko etapui besiruošianti Andriaus Navicko profsąjunga vis tik sutiks su ministerijos siūlomu mokytojų atlyginimų didinimu ir pasirašys atnaujintą kolektyvinę sutartį. Visgi, ministras sako matantis, kad mokytojai nenori toliau derėtis, todėl nesiruošia kalbėtis „per prievartą“.
„Mes esame pateikę ir raštu išsiuntę siūlymus bei kvietimą pasirašyti (šakos kolektyvinę – ELTA) sutartį. Labai tikimės, kad tą ir padarys, bet iš viešosios komunikacijos girdime, kad tie pasiūlymai yra nepakankamai tenkinantys ir (profsąjunga – ELTA) tikisi, kad iš kažkur atsiras daugiau lėšų“, – Seime žurnalistams sakė ministras G. Jakštas.
Ministras pabrėžė, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), nesutikusi su ministerijos pasiūlymu mokytojų atlyginimus kitais metais didinti 21 proc., nusprendė toliau nebeieškoti sutarimo su ministerija.
„Profesinė sąjunga pasakė, kad su mumis nebemato tikslo derėtis, nes mes pasakėme, kad tai yra maksimalūs pasiūlymai“, – sakė
G. Jakštas.
Anot jo, ministerija galėtų pakviesti A. Navicko profsąjungą pokalbiui, tačiau nenori to daryti per prievartą.
„Mes galime ir toliau kalbėtis, ką iki šiol darydavome, bet pati profesinė sąjunga pasakė, kad tam nebėra prasmės, nes jų reikalavimas yra darbo užmokestį kitais metais didinti daugiau nei 30 proc., tačiau to negalime padaryti“, – teigė ministras.
„Jeigu profesinė sąjunga nemato prasmės kalbėtis, mes irgi per prievartą nepasikalbėsime“, – pažymėjo G. Jakštas.
Seimo opozicija „pakursto“ profsąjungos viltis dėl didesnio atlyginimų kėlimo
Švietimo darbuotojų profesinei sąjungai nusprendus pereiti į pasyviąją streiko fazę, Seimo opozicinės partijos pradėjo registruoti kitų metų biudžeto pakeitimus, siūlydamos dar labiau didinti mokytojų atlyginimus. Ministro G. Jakšto nuomone, parlamentarų pasiūlymai galimai „pakursto“ profesinės sąjungos viltis dėl kitokio darbo užmokesčio didinimo kitais metais.
„Gali būti, kad tai pakursto. Ne visi išmano biudžeto sandarą – tai sistema, reikalaujanti specifinių žinių. Nors (teikiamuose opozicijos siūlymuose – ELTA) pasakoma, kad finansuos iš kažkokių lėšų, tačiau siūloma finansuoti iš praktiškai neegzistuojančių šaltinių arba netvarių šaltinių“, – opozicijos teikiamus pasiūlymus kritikavo ministras.
„Sakoma – (paskolinti numatytų – ELTA) lėšų nepaskolinkit, o išleiskite mokytojams, bet tada iš kur atsiras lėšų dar kitais metais? Tai nėra tvarus šaltinis“, – pridūrė G. Jakštas.
Darbo partijos frakcija siūlo 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatytoje Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų ir lėšas skirti švietimo sektoriui.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ taip pat siūlo padidinti mokytojų darbo užmokestį, skiriant 300 mln. eurų iš kitais metais biudžete numatomo lėšų likučio.
Socialdemokratai siūlo pedagogų darbo užmokestį didinti tiek, kiek prašo švietimo darbuotojų profesinė sąjunga – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo mėnesių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kitų metų valstybės biudžete yra numačiusi pedagogų atlyginimus didinti 21 proc.
ELTA primena, kad rugsėjo 29–spalio 12 d. vyko aktyvus pedagogų streikas, organizuotas švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Spalio 12 dieną streikui perėjus į pasyviąją fazę, mokytojai grįžo darbuotis į klases. Vis dėlto, grįžti į aktyvųjį streiką planuojama lapkričio 22 dieną.
Grįžimas prie streiko lapkričio pabaigoje yra grindžiamas tuo, jog tuo metu Seime bus pradėtas svarstyti kitų metų valstybės biudžetas. Tikimasi, kad parlamentarai išgirs profesinės sąjungos prašymą kitais metais didinti mokytojų atlyginimus ne 21 proc., kaip numatė Švietimo ministerija, o 32 procentais.
etaplius TV
0
