„Foxpay“: Lietuvos banko sprendimai dėl įmonės veiklos ribojimų yra pertekliniai

Lietuva

„Foxpay“. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

Teisėsaugos akiratyje esanti finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ pertekliniais vadina Lietuvos banko (LB) bendrovei skirtus ribojimus, susijusius su draudimu įmonei aptarnauti aukštos rizikos klientus – privačius fizinius bei juridinius asmenis.

Šią savaitę LB pranešė, kad papildomai kontroliuos „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas. Toks sprendimas, pasak LB, priimtas nustačius, kad „Foxpay“ toliau vykdė mokėjimo operacijas tarp privačių fizinių bei juridinių asmenų, įskaitant didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamus subjektus.

Liepos 12 d. LB apribojo „Foxpay“ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą „Grant Thornton Baltic“ įmonės veiklos priežiūrai.

Bendrovei nurodyta neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų su įstaigos akcininke Ieva Trinkūnaite susijusiems, didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamiems bei investavimo, lošimų, informacinių technologijų, rinkodaros ir virtualiųjų valiutų paslaugas teikiantiems klientams.

„Kategoriškai nesutinkame su teiginiais, kad „Foxpay“ aptarnauja aukštos rizikos klientus, taip pažeisdama Lietuvos banko liepos 12 d. nutarimą. Visi išsamūs apyvartų duomenys ir paaiškinimai apie reguliuotoją dominančius klientus yra teikiami Lietuvos bankui kas savaitę su laikino atstovo įsitraukimu“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas „Foxpay“ vadovas S. Galatiltis.

Jo teigimu, laikinojo atstovo „Grant Thornton Baltic“ pastabų šiuo laikotarpiu „Foxpay“ sulaukusi nebuvo. Be to, kaip kritikuoja S. Galatiltis, birželio 14 dienos centrinio banko sprendimas dalinai apriboti „Foxpay“ veiklą, jai teikiant mokėjimo nurodymus ir gaunant pavedimus per LB valdomą „Centrolink“, o vėliau liepos 12 d. sprendimas įmonei paskirti laikinąjį atstovą buvo nesuderinti.

„Liepos mėnesio Lietuvos banko nutarime buvo neuždrausta „Foxpay“ dirbti su ne aukštos rizikos klientais. Ką bendrovė ir darė, siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą. Praėjus mėnesiui, Lietuvos bankas nusprendžia, kad „Foxpay“ nesilaiko jų nurodymo vykdyti tik su viešųjų paslaugų teikimu susijusius mokėjimus“, – tikina „Foxpay“ vadovas.

Įmonės teigimu, LB birželio 14 d. sprendimas iš dalies apriboti „Foxpay“ teises vykdyti mokėjimus per „Centrolink“ yra apskųstas teismui kaip neatitinkantis tokio tipo sprendimo įgyvendinimui reikalingų sąlygų – nesuteikiant protingo termino nutarčiai įgyvendinti.

I. Trinkūnaitė: dėl LB ribojimų „Foxpay“ jau neteko daugiau nei pusės pajamų

Reaguodama į papildomus centrinio banko apribojimus, susijusius su „Foxpay“ galimybėmis per „Centrolink“ sistemą teikti tik viešąsias paslaugas, įmonės akcininkė I. Trinkūnaitė šią savaitę skelbė, kad dėl LB priimamų sprendimų bendrovė neteko daugiau nei pusės pajamų.

„Dvigubi „Centrolink“ ribojimai, administratoriaus paskyrimas ne tik didina kaštus ir sukuria nereikalingą biurokratiją, bet ir daro įmones pardavimą sunkiai pasiekiamą. Turiu pabrėžti, kad dėl šių sprendimų įmonė neteko daugiau nei pusės savo pajamų, o papildoma biurokratija ir administratorius, už kurį įmonė turi mokėti apie 30 tūkst. per mėnesį, reiškia nuostolį“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sakė I. Trinkūnaitė.

Verslininkė dar liepos pradžioje 9 proc. „Foxpay“ akcijų pardavė dabartiniam įmonės direktoriui Sauliui Galatilčiui bei verslininkams Narimantui Blozneliui ir Georgui Kotominui. Tuomet I. Trinkūnaitė Eltai tikino esanti pasiruošusi parduoti visas turimas įmonės akcijas.

„Nesinori tikėti, jog Lietuvos bankas siekia Foxpay likvidavimo ir kuria sąlygas, kad įmonė nebegalėtų būti parduota. Kai birželio mėnesį Vyriausybės sprendimu dėl nacionalinio saugumo interesų aš gavau žinią, jog mano buvimas „Foxpay“ valdyme yra nebegalimas, aš jam nesipriešinau, atsitraukiau 100 proc. nuo įmonės valdymo“, – ketvirtadienį teigė I. Trinkūnaitė.

ELTA primena, kad, patikrinimą dėl „Foxpay“ atliekant LB, ikiteisminį tyrimą dėl įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Lietuvos bankas (LB) taip pat pranešė, kad papildomai kontroliuos centrinio banko nurodymų nesilaikančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas, centriniam bankui nustačius, kad įmonė toliau vykdė mokėjimo operacijas tarp privačių fizinių bei juridinių asmenų.

Paaiškėjo, kad „Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

M. Navickas „Foxpay“ valdyboje dirbo nuo 2022 m., nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios buvo šios įmonės direktoriumi. Visgi, LB pradėjus tyrimus, M. Navickas pasitraukė iš „Foxpay“ valdybos.

Tiesa, naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog M. Navickienės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja politikė bendrauja retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano praeitį su teisėsauga nieko nežinojo.

Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų.

Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt