Fotografijos muziejuje atidaryta suomių fotografijos paroda (FOTO)

Šiauliai

Fot. Edvardas Tamošiūnas

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt

22898

2017 m. gruodžio 8 d. Fotografijos muziejuje atidaryta suomių fotografijos paroda „Nepriklausomybė pro objektyvą“, skirta Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui. Atidaryme dalyvavo Suomijos ambasadorius Lietuvoje Christer Michelsson, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, Suomijos menininkai Sara Hornig, Karoliina Paananen, Juha Arvid Helminen.

Foto galerija:

Suomijos ambasada Lietuvoje minėdama savo šalies nepriklausomybės 100-ąsias metines, Fotografijos muziejuje pristato šešių suomių fotomenininkų darbų parodą „Nepriklausomybė pro objektyvą“ („Independence Trough the Lenses”). Parodą parengė Tamperės fotocentras „Nykyaika“, „Backlight“ fotofestivalis kartu su Fotografijos muziejumi. Parodos kuratorė Tuula Alajoki. Paroda veiks iki 2018 m. sausio 18 d.

Parodos „Nepriklausomybė pro objektyvą“ suomiškumas yra kasdieniškas: tai didvyriškas sugebėjimas išgyventi, ištverti ir paleisti, tai atsiminimai ir praeitis, kaip dalelė savasties. Parodoje fotografai pristato darbus, kuriuose kiekvienas savaip atskleidžia požiūrį į šiuolaikinę Suomijos visuomenę.

Lankytojai Fotografijos muziejuje išvys šių menininkų darbus: Sara Hornig, Riitta Päiväläinen, Harri Pälviranta, Juha Suonpää, Juha Arvid Helminen ir Juuso Westerlund.

Harrio Pälvirantos paskutinės „Ginkluotosios pajėgos informuoja (2017)“ serijos ir Juhos Suonpää vaizdo instaliacija „IBIDEM“ (2017) apžvelgia Suomijos karus šių dienų kontekste. H. Pälviranta temą vysto nacionaliniu ir individualiu lygmeniu, o J. Suonpää konkrečiau – per Tamperės miestą, kuris buvo vienas pagrindinių kovų laukų suomių pilietiniame kare 1918 m.

Saros Hornigs darbų serija „Pusė iš mūsų“ atskleidžia depresijos paliestus gyvenimus. Remiantis statistika, vienas iš penkių suomių per savo gyvenimą kenčia nuo depresijos, o pusė iš 5 milijonų gyventojų turi draugą ar giminaitį, kuris kenčia nuo depresijos. Vienišumas sukuria tokią erdvę, į kurią kitiems nėra įėjimo.

Riittos Päiväläinen menas dažnai vadinamas „kasdiene archeologija“ ar „neužrašytomis istorijomis“. Ji domisi naudotų rūbų ar audinių tyliu pasakojimu, kuris kartu yra buvimo ir nebuvimo istorija. Darbų serijoje „Įsivaizduojami susitikimai“ menininkė kuria vaizdinius, kurie patenka tarp atminties ir užmaršties. R. Päiväläinen sukuria istorijos pradžią, kurią žiūrovas gali tęsti, pasitelkdamas savo vizijas ir emocijas.

Juuso Westerlundas 2014–2015 m. keliavo po Kainuu regioną, ieškodamas šių dienų herojų. Būtent ten buvo sukurta suomių nacionalinė epinė poema „Kalevala“, išleista 1835 m. Suomiams kūrinys „Kalevala“ prilygsta visame pasaulyje žinomai Homero „Iliadai“. Menininkas ieškojo legendinių personažų šiuolaikiniuose žmonėse. Kaip ir mitologiniai herojai, žmonės, kuriuos Westerlundas fotografavo šiam projektui, turi kažką didvyriško ir tragiško. Pasak menininko, tai yra žmonės, apie kuriuos būtų papasakotos istorijos „Kalevalos“ laikais.

Organizatoriai: „Backlight“ fotografijos festivalis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejus

Rėmėja Suomijos Respublikos ambasada Vilniuje

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt