FNTT: tarp pinigų plovimo prevencijos pažeidimų vyrauja netinkama klientų kontrolė

Lietuva

Unsplash.com nuotr.

Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS

274941

Lietuvoje veikiančios finansinių paslaugų įmonės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos dažniausiai nesilaiko vengdamos privalomo kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo, rodo naujausių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patikrinimų rezultatai.

Mokėjimų analitikos specialistas Mindaugas Petrauskas teigia, kad bendrovės prisiima rizikingesnius klientus, tačiau taupo jų kontrolei ir prevencijai.

Remiantis praėjusią savaitę FNTT atnaujinta informacija, nuo balandžio pabaigos iki dabar nustatyti septyni nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimai, už juos baustos įmonės „Uno“, „Hodleris“, „Katren CD“, „Bitgron“ ir „Startesa“.

Joms skirti įspėjimai arba piniginės baudos.

Beveik visais atvejais nesilaikoma reikalavimų, susijusių su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, BNS teigė FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

„Pareigūnų vykdytų patikrinimų metu dažniausiai buvo nustatomi kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo pažeidimai“, – sakė ji.

Anot M. Zdanauskaitės, pažeidimai dažniausiai nustatomi po planinių tarnybos pareigūnų patikrinimo.

Buvęs FNTT pareigūnas, mokėjimų analitikos bendrovės „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas M. Petrauskas BNS sakė, kad pasikartojantys pažeidimai liudija tai, kad įmonės gali rizikuoti dirbdamos su didesnės klientais, kuriems taikomi griežtesni priežiūros reikalavimai.

„Pavadinčiau tai rizikos apetitu – jeigu finansų įstaigos dirba su rizikingais klientais, jie daugiau pelno duoda, nes jiems nustatomi didesni įkainiai, bet juos reikia ir labiau prižiūrėti. Būna, kad įstaigos nori dirbti su tokiais klientais, tačiau neturi pakankamai gebėjimo ar resursų kontroliuoti tuos rizikingus klientus“, – sakė M. Petrauskas.

Specialisto teigimu, Lietuvoje veikiančios finansinių technologijų (fintech) įmonės dažnai teikia paslaugas klientams iš trečiųjų šalių, taip pat rizikingo modelio verslams, kaip, pavyzdžiui, lošimai.

„Dabar didžioji dalis klientų fintechų yra ne Lietuvos rezidentai, užsieniečiai, tai žinoma, kad juos kontroliuoti sudėtingiau nei lietuvius. Jeigu užsieniečiai ne iš Europos Sąjungos, tai žymiai sudėtingiau juos pažinti ir kontroliuoti. Yra įmonės, kurio prisiima daug tokių klientų, rizikingų verslo modelių, kurių bankai nelabai mėgsta, taip ir gaunasi – prisiėmus daug rizikingų klientų ir produktų prevencija turi būti stipri“, – sakė M. Petrauskas.

Anot jo, klientų stebėsena būtina norint išsiaiškinti jo pajamų šaltinius, įtartinas operacijas, įsitikinti, ar jis nėra kontroliuojamas kitų asmenų. M. Petrausko manymu, tokią kontrolę pagerintų speciali programinė įranga ir papildomi darbuotojai.

FNTT šiemet iš viso nustatė 14 Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų, pernai tokių buvo 31.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt