PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Liepos 8 d. 16:13

FNTT patvirtino: atlieka ikiteisminį tyrimą dėl M. Navickienės vyro įmonės turto kilmės

Lietuva

Monika Navickienė. Žygimanto Gedvilaos (ELTA) nuotr.

BNSŠaltinis: BNS


308343

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įmonės „Litlab“ turto kilmės bei teisėtumo, finansuojant šalia Vilniaus oro uosto esančio jos valdomo biurų pastato „ROD5“ statybas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas. Pasak tarnybos, ikiteisminį tyrimą nuspręsta pradėti išnagrinėjus birželio pabaigoje gautą Seimo opozicinių partijų seniūnų kreipimąsi.

Tyrimas vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą. Šiuo metu įtarimai niekam nepareikšti.

Seimo opozicinių frakcijų seniūnai į generalinę prokuratūrą kreipėsi po to, kai birželio 20 dieną portalas „Delfi“ paskelbė, kad M. Navicko įmonė „Litlab“ kartu su nekilnojamo turto (NT) vystytoja „Eika“ šalia Vilniaus oro uosto 0,55 hektaro teritorijoje baigia statyti verslo centrą „ROD5“.

Pasak įmonės finansinių ataskaitų, „Litlab“ turtas 2023 metais išaugo 15 kartų iki 3 mln. eurų (2022 metais – 202,6 tūkst. eurų), pajamos – 8,8 karto iki 293,3 tūkst. eurų pajamų, o įmonė pernai uždirbo 2,4 tūkst. eurų grynojo pelno, kai 2022-aisiais patyrė 44,1 tūkst. eurų nuostolio.

Tuo metu M. Navicko 2022 metų turto deklaracijoje, „Delfi“ teigimu, nurodoma, kad jo butų daugiabučiuose vertė siekia 110,5 tūkst. eurų, namų – 80 tūkst. eurų, žemės sklypų – 127 tūkst. eurų, akcijų – 273,9 tūkst. eurų, lėšų suma – 50,1 tūkst. eurų, o pasiskolintų ir negražintų lėšų – 71,3 tūkst. eurų.

M. Navickas „Delfi“ nenurodė, kokio dydžio investicijos buvo skirtos centro statybai, tačiau tikino, kad projektas įgyvendinamas paskolomis, o prie jo statybų neprisideda nei iki 50 proc. „Litlab“ akcijų šiemet siekusi įsigyti teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė, nei už finansinius nusikaltimus praeityje teistas jos sugyventinis Vilhelmas Germanas (buvęs Vilnius Židelis).

I. Trinkūnaitė anksčiau nesėkmingai siekė įsigyti „Litlab“.

Vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai neigiamai įvertinus I. Trinkūnaitę bei apsvarsčius Lietuvos banko raštą, kovą buvo inicijuota jos atitikimo nacionalinio saugumo interesams patikra. Po jos verslininkė komisijos bei Vyriausybės buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Šiuos sprendimus I. Trinkūnaitė yra apskundusi teismui.

„Litlab“ akcininke anksčiau yra buvusi ir atsistatydinusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Portalas „15min“ birželį skelbė, jog V. Germanas „Litlab“ darbuotoju buvo nuo 2023 metų kovo 1 dienos iki balandžio 17 dienos. Atlygis už darbą šioje įmonėje buvo vienintelis oficialus jo pajamų šaltinis Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus.

Lietuvos bankas nuo kovo vidurio taip pat atlieka neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės I. Trinkūnaitės patikrinimą. Būtent jai 2022 metais centrinis bankas leido įsigyti finansinių technologijų įmonę.