FNTT: anonimiška virtualių valiutų rinka sukuria palankią terpę nusikaltimams

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šią savaitę Lietuvos teisėsaugos atstovams pristatė atliktos virtualių valiutų ir jų platinimo veiklos (ICO) strateginės analizės rezultatus.

Seminare-diskusijoje „Kaip reguliuoti ir prižiūrėti virtualių valiutų rinką?“, be FNTT ekspertų, dalyvavo Valstybės saugumo departamento, Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos bei Muitinės kriminalinės tarnybų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai.

FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas seminare pabrėžė, kad decentralizuota ir anonimiška virtualių valiutų rinka sukuria palankią terpę tam tikroms nusikalstamoms veikoms, rašoma FNTT pranešime. Tarp šių veiklų - nusikaltimams nuosavybei ir turtinei teisei (sukčiavimas bei neteisėtas praturtėjimas), nusikaltimams ekonomikai (neteisėta juridinių asmenų veikla), nusikaltimams finansų sistemai (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingi duomenys apie pajamas).

Seminare taip pat pažymėta, kad, nežinant jokių virtualių valiutų pirkimuose ir pardavimuose dalyvaujančių asmenų duomenų, egzistuoja rizika užmegzti verslo ryšius su nusikalstama veikla užsiimančiais asmenimis.

Teisėsaugos atstovai renginio metu diskutavo apie tai, kad virtualių valiutų pardavimai leidžia šimtų tūkstančių ar net milijonų eurų vertės sumas per kelias akimirkas pervesti į kitą šalį, kur galioja kitokia įstatymų bazė. O tokioms galimoms nelegalioms veikoms sekti būtini sudėtingi kompiuteriniai tyrimai ir dideli žmogiškieji ištekliai.

Su virtualių valiutų nusikaltimais susidūrę teisėsaugininkai diskusijos metu kėlė klausimą apie dinamišką šių valiutų vertę. Vienintelis būdas ją įvertinti - pasitelkti internete veikiančių keityklų nurodytus kursus, tačiau šie kinta daugybę kartų kasdien.

FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas seminaro metu išskyrė valstybes, kurios jau yra reglamentavusios ICO veiklą. Tai JAV, Kinija, Singapūras, Estija bei Šveicarija.

Aptartas ir Vokietijos nutarimas dėl dinamiškos valiutų vertės, - prireikus, sprendimą ar turimą virtualią valiutą keisti į eurus turi priimti pats įtariamasis.

FNTT, siekdama užkirsti kelią galimiems nusikaltimams, siūlo toliau vykdyti išsamią sektorinę virtualių valiutų rinkos analizę ir organizuoti patikrinimus bei tyrimus. Svarbiausia - papildyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą remiantis Europos Sąjungos 5-ąja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyva, nurodančia griežtesnį virtualių valiutų keityklų ir paslaugų teikėjų reguliavimą. Taip pat siūloma Lietuvoje į įstatymą įtraukti ir aiškesnį ICO veiklos reguliavimą.

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos analizės skyriaus vyriausioji tyrėja Greta Barkauskienė diskusijos pabaigoje teigė, kad bene svarbiausia - reguliarus visų už nusikaltimų prevenciją bei tyrimą atsakingų institucijų dialogas.

„Pagrindinė problema - teisinio reglamentavimo trūkumas. Tam reikia supratimo ir idėjų, būtent dėl šios priežasties ir rengiami tokie susitikimai su teisėsaugos atstovais“, - teigia FNTT tyrėja.

ELTA primena, kad šiuo metu virtualiųjų valiutų, virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, depozitinių piniginių operatorių ir virtualiosios valiutos pradinio platinimo (ICO) veikla užsiimančių juridinių asmenų veikla Lietuvos Respublikos teisės aktais nereglamentuota.

FNTT su Finansų ministerija parengė siūlymų paketą, kaip reglamentuoti vadinamųjų virtualių piniginių ir keityklų veiklą, kad šiuose procesuose dalyvaujantys asmenys būtų identifikuojami ir kad jos turėtų, pareikalavus atsakingoms institucijoms, teikti informaciją bei saugoti ją tam tikrą laikotarpį.

Finansų ministerija parengė atitinkamą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektą, kuris derinamas su suinteresuotomis institucijomis.

Projektas parengtas iš dalies įgyvendinant naujas ES direktyvas dėl finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuri apima piniginių ir keityklų veiklą. Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2020 m. sausio. Lietuviškas projektas siekia sureguliuoti ir ICO veiklą, nors direktyva to nereikalauja.

Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių piniginių operatoriai bus įpareigojami laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, o ICO veikla užsiimantys juridiniai asmenys bus skatinami atidžiau atlikti „pažinok savo klientą“ ir kitas saugumo procedūras.

FNTT iš atsakingų institucijų surinktais duomenimis, Lietuvos startuoliai per pastaruosius pusantrų metų surinko 500 mln. eurų kapitalo iš ICO. Lietuvos ICO surinko 249 mln. JAV dolerių vertės kapitalo.

Nuo 2017 m. pradžios buvo atliktos daugiau nei 500 fizinių asmenų ir daugiau nei 100 juridinių asmenų piniginės operacijos, kurių bendra kredito arba debeto apyvartos suma, susijusi su kriptovaliutų/virtualių valiutų keitimu, buvo lygi arba viršijo 80 000 eurų.

Tokių klientų turėjo SEB bankas, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“, „Citadele“, „Pervesk“ ir „Mister Tango“. Bendra visų klientų kriptovaliutų apyvarta eurais per 2017-2018 m. sudarė apie 660 mln. 676 tūkst. 522 eurus.