Fizinis aktyvumas svarbus ir žiemą – blogas oras neturėtų stabdyti

Vasarą būti fiziškai aktyviam, rodos, daug paprasčiau – geras oras, vandens pramogos, aktyvus laisvalaikis gamtoje. Šaltuoju sezonu viskas sulėtėja – aktyvius užsiėmimus gryname ore daugiau žmonių keičia į pasyvų laisvalaikį namuose. Vis dėlto „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad, nepaisant to, kokia temperatūra už lango, aktyvios veiklos apleisti nederėtų.

Atvėsus orams, rodos, visi šiek tiek aptingsta, tai pastebi ir vaistininkė E. Ramaškienė. Pasak jos, šaltuoju metų laiku daugelis baiminasi sportuoti gryname ore, mano, kad peršals ir susirgs. Vis dėlto, vaistininkės teigimu, tai neturėtų būti rimta priežastis atsisakyti judėjimo. Specialistai neabejoja, kad fizinis aktyvumas yra viena iš geros savijautos paslapčių.

Sumažėjęs fizinis aktyvumas arba jo nebuvimas neigiamai veikia sveikatą, dėl nejudrumo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta apie 2 mln. žmonių. Kalbėdama apie fizinio aktyvumo svarbą vaistininkė įsitikinusi – jis būtinas, nes suteikia energijos, mažina daugelio ligų riziką.

Vaistininkė E. Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad dėl judėjimo trūkumo organizmas sudegina mažiau kalorijų, todėl blogai kontroliuojamas svoris, taip pat padidėja cholesterolio lygis kraujyje, kraujospūdis, patankėja širdies pulsas, vystosi širdies ir kraujagyslių ligos. Propaguojant pasyvų gyvenimo būdą silpnėja raumenų ir kaulų sistema, sąnarių lankstumas, todėl vystosi sąnarių degeneracinės ligos, artritas.

Sumažėjęs fizinis aktyvumas gali turėti įtakos ir mūsų psichinei savijautai, dėl to gali sutrikti miego ritmas, atsirasti nerimas ir įtampa. Fizinio aktyvumo trūkumas daro įtaką ir vėžinių – krūties, gaubtinės žarnos – ligų atsiradimui, veikia II tipo cukrinį diabetą. E. Ramaškienė taip pat pastebi, kad gyvenant pasyviai silpnėja imunitetas, todėl dažniau sergama peršalimo virusinėmis ir infekcinėmis ligomis.

Fizinio krūvio metu ima geriau funkcionuoti visi žmogaus organai, kiekviena organizmo ląstelė, aktyvėja medžiagų apykaita ir metaboliniai procesai.

Pasak vaistininkės, nesumažinę fizinio aktyvumo prisidedame prie geresnės savijautos. „Fizinis aktyvumas leidžia likti gyvybingesniems ir sportiškesniems, be to, atėjus pavasariui, lengviau grįžti į įprastą sporto ritmą. Sportuodami gryname ore, gauname daugiau deguonies, stimuliuojame imuninę sistemą, gerėja organizmo adaptacija šaltu oru, grūdinamas organizmas“, – fizinio aktyvumo naudą įvardija vaistininkė.

Vis dėlto nenoras sportuoti šaltuoju metų laiku susijęs ne tik su vėsesniais orais. Vaistininkė pastebi, kad daugelis žmonių šaltuoju metu tiesiog tampa pasyvesni, tai lemia saulės ir šviesos trūkumas. Tiesa, visa tai skatina ne tik pasyvumą, bet ir blogesnę nuotaiką, gaminasi daugiau miego ir mažiau nuotaikos hormono, o dėl to norisi ilgiau pamiegoti, trūksta jėgų, nesinori eiti į lauką ir sportuoti.

Svarbu tinkamai pasiruošti

Pasak vaistininkės, pasiruošimas treniruotei lauke prasideda dar namuose. „Žiemą intensyviai sportuojant ar bėgiojant lauke būtina skirti daugiau dėmesio ir savo mitybai, papildyti ją krakmolingomis daržovėmis, grūdinėmis kultūromis, vaisiais, riešutais, specialiais gėrimais, kurie aprūpina organizmą angliavandeniais, vitaminais ir mineralais“, – sako E. Ramaškienė. Ji taip pat išduoda mažą gudrybę: jeigu nešatės į treniruotę elektrolitų gėrimą, jį į gertuvę reikia supilti dar karštą, kad netektų gerti ledinio skysčio.

Žiemą sportuojant lauke, svarbu pasirinkti tinkamą aprangą ir avalynę. Pasak E. Ramaškienės, ji turėtų nevaržyti judesių, palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, gerai išgarinti drėgmę ir apsaugoti nuo žvarbaus oro – kritulių ir vėjo. „Patariama rengtis drabužius keliais sluoksniais: apatinis sluoksnis – specialus sintetinis sportinis trikotažas, kurio pagrindinė funkcija išgarinti drėgmę. Antrasis sluoksnis – saugantis kūno temperatūrą (tinka viskas nuo marškinėlių ilgomis rankovėmis iki plonos liemenės). Trečias sluoksnis – striukė, sauganti nuo vėjo ir kritulių, kuri taip pat privalo gerai garinti drėgmę“, – sako ji.

Vaistininkė akcentuoja, kad sportuojant lauke vertėtų nepamiršti kepurės ir pirštinių. Esant didesniems šalčiams – dėvėti kaklajuostę, kuri apsaugotų kaklą ir uždengtų burną nuo šalčio. Atviras kūno vietas vaistininkė rekomenduoja patepti vazelinu arba specialiu kremu nuo šalčio.

Vaistininkė E. Ramaškienė akcentuoja, kad bėgiojant šaltuoju metų laiku reikėtų daugiau dėmesio skirti taisyklingam kvėpavimui. „Bėgiojant šaltu oru negalima įkvėpti tiesiogiai į gerklę, reikia per nosį, o iškvėpti per burną, taip oras sušildomas ir išvengiama gerklės ir plaučių peršalimo. Ilgiau bėgant, rekomenduojama įkvėpti kas du žingsnius, iškvėpti kas vieną, dar vėliau galima tai daryti kas 3 žingsnius. Svarbiausia išlaikyti ritmą, nepradėti su kuo nors kalbėtis, kitaip pritrūks deguonies, sutriks kvėpavimas“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Baigus treniruotę E. Ramaškienė pataria nestoviniuoti lauke ir kuo skubiau grįžti į patalpas, persirengti sudrėkusius drabužius – taip išvengsite peršalimo.

Šaltuoju metų laiku patariama rinktis bėgiojimą, ėjimą su šiaurietiškomis lazdomis, slidinėjimą, čiuožimą, rogučių sportą, netgi maudynes eketėje. Kiekvienam žmogui rekomenduojama bent 5 kartus per savaitę daryti mankštą po 30 minučių, kasdien bent po valandą pasivaikščioti gryname ore. Vis dėlto sporto gryname ore verčiau atsisakyti, jeigu pučia itin stiprus vėjas arba oro temperatūra yra nukritusi žemiau 18 laipsnių šalčio.

Alfa.lt