PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Liepos 13 d. 07:00

Finansų ministrė G. Skaistė ir EK vicepirmininkas V. Dombrovskis aptarė „Naujos kartos Lietuva“ planą ir ES fiskalinę politiką

Lietuva

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


181377

Finansų ministrės Gintarės Skaistės susitikime su Europos Komisijos viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu didžiausias dėmesys skirtas „Naujos kartos Lietuva“ planui, su ES fiskaline politika ir artėjančia fiskalinių taisyklių peržiūra susijusiems klausimams ir Bankų sąjungos užbaigimo iniciatyvoms.

Finansų ministrė G. Skaistė susitikime su EK viceprezidentu V. Dombrovskiu dėkojo Komisijai už konstruktyvų ir glaudų bendradarbiavimą viso nacionalinio „Naujos kartos Lietuva“ plano rengimo metu bei pozityvų plano įvertinimą.

„Lietuvos ir Komisijos bendradarbiavimas rengiant „Naujos kartos Lietuva“ planą buvo intensyvus ir, kaip rodo rezultatas – efektyvus. Tikiuosi, kad tolesni procesai taip pat bus sklandūs ir ES Taryba Lietuvos planą patvirtins liepos pabaigoje, suteikiant pagrindą pirmiesiems lėšų išmokėjimams. „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos būtinos reformos ir investicijos, daugybę metų akcentuotos EK vertimuose ir Tarybos rekomendacijose Lietuvai. Plano įgyvendinimas sudarys sąlygas aukštos pridėtinės vertės ekonomikos spartesniam kūrimui, skaitmeninei ir žaliajai transformacijai, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, o tuo pačiu ir teisingesnės ir atsparesnės šalies vystymui“, – sakė ministrė G. Skaistė.

Sulaukus ES Tarybos galutinio „Naujos kartos Lietuva“ plano patvirtinimo liepą, po jo Lietuvą galėtų pasiekti ir numatytas 13 proc. avansinis finansavimas. Iš viso 2021-2026 m. Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų, kurie šalį pasieks dalimis, tik įgyvendinus plane numatytus tikslus ir pasiekus su Komisija suderintus rodiklius konkrečiose srityse.

Susitikimo Briuselyje metu su ES fiskaline politika susiję klausimai – tolesnė fiskalinės politikos kryptis bei Stabilumo ir augimo pakto peržiūra, kuri laikinai sustabdyta dėl COVID-19 pandemijos, ir kurią Komisija planuoja atnaujinti rudenį. Anot ministrės, Lietuva yra pasirengusi konstruktyviai diskutuoti dėl fiskalinių taisyklių peržiūrėjimo, tačiau nebūtų linkusi radikaliai keisti egzistuojančią sistemą.

„Stabilumo ir augimo pakto peržiūros tikslas turėtų būti ne tik taisyklių supaprastinimas, bet pirmiausia jų veiksmingumo, skaidrumo, nuspėjamumo didinimas ir valstybių narių atsakomybės už taisyklių laikymąsi stiprinimas. Fiskalinio tvarumo užtikrinimas ir makroekonominių disbalansų užkardymas turėtų išlikti fiskalinės sistemos pagrindu“, – teigė finansų ministrė.

Susitikime aptartas ir Bankų sąjungos užbaigimo klausimas. Anot ministrės, labai svarbu ir toliau tęsti diskusijas siekiant visų šalių interesus atitinkančios pažangos šioje srityje. Susitikimo metu akcentuota, jog esminis dėmuo Bankų sąjungos užbaigimui yra jos „trečiojo ramsčio“ – Europos indėlių draudimo sistemos (EDIS) – sukūrimas, kuris prisidėtų prie ES bankų sistemos stabilumo ir sustiprintų indėlininkų apsaugą.