Finansiniai sukčiavimai Lietuvos visuomenei kainuoja apie 1 milijoną eurų per mėnesį

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

265495

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad 2022 m. sukčiai iš Lietuvos žmonių išviliojo 12 mln. eurų. „Iš esmės finansiniai sukčiavimai kainuoja po 1 mln. eurų per mėnesį mūsų visuomenei“, – sako jis.

Centrinio banko atstovas pastebėjo, kad bankai dalį sukčiavimų sugeba sustabdyti ir pinigus grąžinti.

„Praėjusių metų duomenimis, tai siekė 5 mln. eurų, – trečiadienį spaudos konferencijoje nurodė S. Krėpšta. – Stebime, kad auga ginčų, o mes vykdydami jų sprendimo funkcija, kiekvienu atveju vertiname, ar vartotojas buvo ypač neatsargus, ar vis dėlto finansų įstaiga neatliko visų saugumo priemonių ir sukčiavimo ataka galėjo būti užkardyta.“

Lietuvos banko valdybos narys sakė, kad šioje situacijoje labai svarbus pačių gyventojų vaidmuo.

„Gyventojai naudodamiesi trimis taisyklėmis gali išvengti sukčiavimo atakų. Visų pirma, gyventojai turėtų saugoti savo duomenis, niekada neatskleisti jautrių saugumo duomenų tuo metu, kai ne jie inicijuoja mokėjimą.

Labai dažnai sukčiai siekia atsiųsti elektroninį laišką ar SMS su nuoroda. Bankai ir finansų įstaigos niekada nesiunčia savo klientams nuorodų, kurių pagalba prašo jautrių duomenų. Jei gaunate nuorodą SMS žinute ar el. laišku, iš tiesų jos nespauskite. Labai didelė tikimybė, kad tai yra fiktyvi sukčių žinutė.

Antra taisyklė – neskubėkite, niekada nespauskite nuorodų, nedarykite to skubiai.

Trečias dalykas – tikrinkite. Jei kyla įtarimų, kad žinutė ar el. laiškas nėra tikras, patikrinkite, prisijunkite prie oficialių portalų – ar tai būtų Valstybinė mokesčių inspekcija, ar jūsų bankas, kita įstaiga. Iš esmės – patys inicijuokite ir būtinai patikrinkite, kad jungiatės prie oficialios svetainės“, – patarė jis.

S. Krėpšta pridūrė, kad finansinio sukčiavimo daugėja, nes daugėja paslaugų, kurios teikiamos skaitmeninėje erdvėje.

„Mūsų tyrimas parodė, kad 4 iš 10 gyventojų nukentėjo arba buvo atakuojami finansinių sukčių“, – sakė jis.

S. Krėpšta pastebėjo, jog matomas ir sukčių tobulėjimas.

„Jie vis tikroviškiau apsimeta tiek šalies institucijomis, tiek ir įstaigomis. Matėme žinutes, kuomet sukčiai apsimeta „Netflix“ ir kitomis įmonėmis, siunčia netikras žinutes, siekia pasisavinti saugumo duomenis.

Lietuvos bankas imasi visų įmanomų priemonių bendraudamas ir, reikalui esant, įpareigodamas finansų rinkos dalyvius labai aktyviai tikrinti vykdomus mokėjimus. Žinome, kad bankai ir kitos finansų įstaigos skiria šiomis dienomis daug resursų, siekdamos identifikuoti sukčius, esant reikalui, blokuoti sukčiavimui naudojamas sąskaitas.

Taip pat bendradarbiaujame su kitomis šalies institucijomis, Valstybine mokesčių inspekcija, Policija“, – dar sakė jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt