Finansavimas švietimui galėtų didėti tik mažinant jį kitoms sritims, sako Seimo pirmininkė

640b45e09c21720230310ppel4595
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Ignas Jačauskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Finansavimas švietimui tenkinant streikuojančios pedagogų profesinės sąjungos reikalavimus galėtų dar didėti tik mažinant asignavimus kitoms sritims, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Matome, kokia yra situacija, koks yra biudžeto projektas, kokia yra raudonoji linija, riba – 3 procentai, iš esmės dabartiniame projekte ji yra pasiekta. Nebent tik būtų sumažintas finansavimas kažkuriai kitai sričiai. kitų galimybių kaip ir nėra“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, jame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Toliau biudžeto projektas grįš į Seimą.

Ministrų kabinetas jau anksčiau patvirtino planą biudžete mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Savo ruožtu streiką trečiadienį atnaujinusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra.

Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako besitikintis „sąžiningo balsavimo“ Seime priimant biudžetą ir tenkinant šios profesinės sąjungos reikalavimus.

„Sąžiningas balsavimas, mano galva, yra įgyvendinimas to, kas buvo pažadėta pasirašant nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Ir tai yra didelis įsipareigojimas. Matome, kad liūto dalis padidinimo finansavimo apskritai iš visų sektorių nueina būtent švietimo sektoriui. Ir tai, man rodosi, yra svarbu, reikia įvertinti“, – profsąjungos vadovo pareiškimus įvertino V. Čmilytė Nielsen.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį suabejojo, ar ministerijai pavyks įgyvendinti pažadus, nes Lietuvos banko ir Europos Komisijos prognozės dėl užmokesčio augimo yra optimistiškesnės ir viršys 7  proc., šį klausimą kelia kai kurie politikai, pati LŠDPS.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tvirtina, kad Vyriausybė, vykdydama pažadą kelti mokytojų algas iki 130 proc. VDU, antruoju etapu nuo rugsėjo atsižvelgs į aktualius vidutinio darbo užmokesčio pokyčius 

„Jei reikėtų daugiau – žinoma, galima grįžti prie biudžeto peržiūrėjimo. Tai esame darę ne vieną kartą per šią kadenciją, kai buvo poreikis, neprognozuota situacija. Tai jeigu bus tokia, tai Seimas tikrai pasirengęs bus grįžti“, – sakė ir Seimo pirmininkė.