Filosofo S. Šalkauskio sūnus, fizikas dr. J. Šalkauskas atguls Saulės kapinėse

Vilnius

ve.lt nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

32052

Pirmadienio vakarą Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje bus pašarvotas sekmadienį miręs fizikas, aktyvus visuomenininkas, publicistas, skautas, ateitininkų ir „Ateities“ žurnalo bičiulis dr. Julius Šalkauskas.

Trečiadienį 14.00 val. šv. Mišias už velionį aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, 15.00 val. dr. J. Šalkausko palaikai bus išlydimi į Vilniaus Saulės kapines.

Kaip skelbė ELTA, dr. J. Šalkauskas aktyviai dalyvavo Fizikos instituto Sąjūdžio grupės veikloje, Sausio 13-osios įvykiuose, įvairiuose tautiniuose sambūriuose, akcijose. Buriavimas, keliavimas, kraštotyrinės ekspedicijos buvo neatsiejamos šio žmogaus gyvenimo sritys.

Be gausybės lietuvių, rusų ir anglų kalba publikuotų fizikos srities straipsnių J. Šalkauskas rašė gamtos dėsnių, mokslo ir tikėjimo, tautinės kultūros ir istorijos, skautybės temomis, išleido prisiminimus apie savo tėvą filosofą prof. Stasį Šalkauskį.

„Pastaraisiais metais, įvertinęs fizikos, kosmologijos, psichologijos ir biologijos mokslų duomenis, įsitikinau, kad pasaulis, gyvybė ir žmogaus dvasia negalėjo spontaniškai atsirasti iš pirminio chaoso, o turėjo būti sukurta genialaus Kūrėjo. Didžiausias mano patirtas stebuklas -Nepriklausomybės atgavimas ir Sovietų sąjungos subyrėjimas. Visatoje gamtos ir gyvybės bei dvasios dėsnių pavidalu glūdi tokia milžiniška informacija, kuri iš chaoso niekaip negali savaime atsirasti. Virš visko sklendžia nuostabi Kūrėjo dvasia“, - knygoje „Prasmės beieškant“ rašė J. Šalkauskas.

Vieno garsiausių Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo S. Šalkauskio ir dailininkės Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės sūnus Julius Šalkauskas gimė 1931 metų gegužės 11 dieną.

Vaikystėje buvo smalsus ir išdykęs, ir jau būdamas trejų metukų mokėjo skaityti ir rašyti. Tėvo pasakojimai ir iliustruotų mokslo knygų vartymas sužadino norą žinoti ir suprasti gamtos ir pasaulio dėsningumus.

Tiesos troškimas išliko visą gyvenimą iki pat mirties patalo. Vos pora valandų iki mirties žmonai pagelbstint atsisėdęs už darbo stalo dr. J. Šalkauskas skaitė ir mąstė apie žmogiškosios būties prasmę. Net sunkiai sirgdamas stengėsi visą laiką būti pasitempęs ir visą gyvenimą atspindėjo savo tėvo prof. S. Šalkauskio apibrėžtą pilnutinės asmenybės sampratą.

Pirmuosius mokslus būsimas fizikos mokslų daktaras ėjo skirtinguose Lietuvos miestuose: 1937-1939 metais mokėsi Kaune, 1940-1941 metais Vilniuje, 1941-1944 metais Šiauliuose, 1944-1945 metais Mažeikiuose, 1945-1950 metais vėl Vilniuje kur su pagyrimu baigė I-ąją berniukų gimnaziją.

Dėl tėvo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. S. Šalkauskio prieškarinės veiklos vos gavo leidimą stoti į Vilniaus Universitetą. Tąkart užstojo tuometinis universiteto rektorius ekonomistas prof. Jonas Bučas.

Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą baigė 1956 metais su pagyrimu ir įstojo į pirmąją aspirantūrą (doktorantūrą) Leningrade. Deja, liga sutrukdė ne tik sėkmingai baigti pirmąją aspirantūrą, bet ir keliems metams užkirto kelius į bet kokias mokslines studijas.

Teko įsidarbinti Šlifavimo staklių gamykloje, kur buvo paskirtas vadovauti Fizikinei-cheminei laboratorijai.

1970 metais įstojo į antrąją neakivaizdinę aspirantūrą, kurią sėkmingai baigė 1974 metais įgydamas fizikos mokslų daktaro laipsnį. 1993-2002 metais aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose Anglijoje, Slovakijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Laisvai kalbėjo ir rašė lenkų, rusų, anglų, kalbomis.

Skaitė pranešimus IX(1995) ir XIII(2005) Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose bei 37-oje Lietuvos nacionalinėje fizikos konferencijoje (2007). Spektrinės analizės tyrimus Lietuvos mokslų akademijos puslaidininkių fizikos institute vykdė iki 2008 metų. Vėliau pasišventė mokslo ir pasaulėžiūros sąsajų studijoms.

Nuo 1953 metų susižavėjo tautosaka ir tradicine kultūra, dalyvavo garsiose gero bičiulio prof. Norberto Vėliaus organizuotose kompleksinėse kraštotyros ekspedicijose Dubingiuose (1968), Gervėčiuose (1969), Dubičiuose (1970), Kernavėje (1971), Adutiškyje (1972), Aukštadvaryje (1973).

Nuo 1969 metų priklausė Vilniaus kraštotyrininkų draugijai „Ramuva“, kuri 1971 metais KGB buvo uždaryta. 1989 metais dalyvaudamas Venanto Mačiekaus organizuotojo ekspedicijoje Giedraičiuose šalia kraštotyrinės medžiagos rinko ir parašus dėl Lietuvos nepriklausomybės siekiamybės, ir dėl sovietinės kariuomenės išvedimo. 1991 metų sausio 13-tosios naktį budėjo prie Lietuvos Aukščiausiosios tarybos.

Be mokslinės bei kraštotyrinės veiklos dr. J. Šalkauskas nuo 1955 metų užsiėmė buriavimo sportu, turėjo I-os eilės vairininko teises, ir nuo 1983 metų pradėjo vesti buriavimo kursus jaunimui. 1995 metais davė skauto įžodį tapo Jūrų skautu, vėliau ir skautininku. Parengė buriavimo ir slidinėjimo vadovėlius.

Nebepajėgdamas būriuoti nuo 2009 metų iki 2017 metų vadovavo Lietuvos skautų sąjungos Akademiniam skautų sąjūdžiui, rengė mokslo populiarinimo seminarus, dirbo skautų organizacijas vienijantį darbą.

2016 metais paruošė beveik 500 puslapių atsiminimų, apmąstymų ir publicistikos knygą „Prasmės beieškant“.

Iki pat paskutinio atodūsio dr. J. Šalkauskas skaitė, rašė ir ugdė su kaupu išpildydamas kažkada duotą skautišką priesaiką tarnauti Dievui, Tėvynei, artimui ir būti pavyzdžiu kitiems.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt