PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kas gero ekranuose?2019 m. Gruodžio 21 d. 22:31

Filmo apžvalga: „Žvaigždžių karai: Skaivokerio iškilimas“

Pasaulis

Monika ViliušytėŠaltinis: Etaplius.lt


111316

„Žvaigždžių karų“ filmų niekada nereikėjo vertinti pernelyg rimtai. Nuo pat pirmosios trilogijos, prasidėjusios 1977-aisiais, jų siunčiama žinutė labai paprasta ir universali: draugystė yra visagalė, o gėris visada triumfuoja. Tačiau kasmet tobulėjantis kino kūrimo menas neaplenkė ir „Žvaigždžių karų“, tad be minėtų idėjų laukia ir pakankamai sudėtingi, sunkiai atsakomi klausimai.

Pasipriešinimo pajėgos ir Pirmasis ordinas ruošiasi paskutiniam mūšiui. Rėja su draugais ieško artefakto, padėsiančio jiems pasiekti pergalę, o kažkur toli galaktikoje bunda dar neregėta tamsioji galia… Į nuotykių sūkurį ir vėl įtraukiantys „Žvaigždžių karai“ išsikelia sau sudėtingą tikslą: nenuvilti senų ir aršių gerbėjų, tuo pačiu išlaikant jaunosios kartos dėmesį. Deja, ne visuomet kūrėjams pavyko suderinti šiuos uždavinius.

Pakalbėkime apie dalyką, vadinamą Deus Ex Machina. Tai sąvoka, tiesiogiai išvertus reiškianti „dievas iš mašinos“ ir apibūdinanti situaciją istorijoje, kai veikėjams patekus į bėdą juos išgelbėja ne kas kitas, o scenarijaus galia. Kitaip tariant, jie išgelbėjami vien todėl, kad juos reikia išgelbėti, antraip istorija negalėtų tęstis, nekreipiant dėmesio į logiką. Pati savaime ši priemonė nėra nei gera, nei bloga. Deja, šiame filme ji panaudojama vėl ir vėl tiek kartų, kad kai kurios scenos tampa pernelyg nuspėjamos ir atrodo sukurtos vien tam, kad kūrėjai pademonstruotų, ką moka padaryti kompiuteriu, o ne tam, kad sukeltų kokį gilesnį jausmą žiūrovui. Ypač pirmoji filmo pusė nukenčia nuo beprasmio veiksmo ir per lėto paties siužeto vystymosi.

Dialogai ir veikėjų bendravimas tarpusavyje man taip pat paliko dviprasmišką įspūdį. Kai kuriuose pokalbiuose tarp senų ir naujų, bet jau pamėgtų veikėjų trūksta gilumo, o humoras, kuriuo visada garsėjo „Žvaigždžių karai“, čia atrodo kiek nuvalkiotas, tarsi scenaristams nelabai tie veikėjai ir rūpėjo, bet reikėjo juos įtraukti vardan nostalgijos. Vis dėlto, bet kokius kitų dialogų trūkumus kompensuoja džedajų mokinės Rėjos ir Pirmojo ordino lyderio Kailo Reno susidūrimai. Emociškai užaugę pagrindiniai veikėjai visą filmą išlaiko priešpriešą vienas kitam ir kiekvienas jų susitikimas prikausto prie ekrano bei atima žadą.

Negalima nepaminėti ir vizualinių efektų bei garso takelio. Tinkamai panaudoti, jie nuostabiai įrėmina pasakojimą. Pavyzdžiui, Pirmojo ordino štabas, tamsiųjų jėgų valdomos planetos ar vietos tiesiog pulsuoja juoda energija. O fantastikai ištikimi kinomanai jau žino, kad šio filmo režisierius, vienas iš scenaristų bei prodiuseris J. J. Abramsas yra neatsiejamas nuo įspūdingų kovų kosmose, kurios žiūrisi su pasimėgavimu.

Nepaisant visų trūkumų, „Skaivokerio iškilimas“ yra jautrus atsisveikinimas su mylima trilogijų serija. Kas geriau – gimti tyram ar visą gyvenimą kovoti su savo tamsiąja puse? Ar be blogio gali egzistuoti gėris? Kas triumfuos – prigimtis ar draugystė? Atrasti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus paskutinį kartą kviečia „Žvaigždžių karai“.

IMDB: www.imdb.com/title/tt2527338/

Daugiau lietuviškų kino recenzijų rasite čia: Kas gero ekranuose?