PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kas gero ekranuose?2020 m. Rugsėjo 5 d. 18:10

Filmo apžvalga: „Sputnikas“ (2020)

Pasaulis

Filmo kadras

Monika ViliušytėŠaltinis: Etaplius.lt


144720

Prisipažinsiu, nesu plačiai susipažinusi su rusų kalba leidžiamais filmais. Tačiau esu didelė fantastikos mylėtoja, o kaip žino visi „fantastai“, rusai šiame žanre, bent jau literatūroje, praktiškai neturi lygių. Mano radare pasirodžius juostai „Sputnikas“, privalėjau šį filmą pamatyti. Gal rusai ir gerus mokslinės fantastikos filmus kuria?

Šiais metais išleistas „Sputnikas“ yra pirmas pilnametražis jauno rusų režisieriaus Jegoro Abramenko darbas. Jeigu vyrukas taip varys ir toliau, jam nusimato šviesi ateitis kino pasaulyje!

Sovietų Sąjunga, 1983-ieji. Misijos metu du kosmonautai patenka į paslaptingą incidentą, po kurio gyvas lieka tik vienas jų – Konstantinas Vešniakovas. Kas nutiko tautos didvyriams grįžtant į Žemę? Ar gali būti, kad draugas pakėlė ranką prieš draugą? Ir kodėl tyrėjams ima atrodyti, jog Kostia iš kosmoso sugrįžo ne vienas? Tai tik keli klausimai, kuriuos mums iškelia filmas per pirmąsias keliolika minučių.

Kaip jau galite suprasti, tai fantastinis siaubo filmas apie ateivius, tiksliau, apie vieną nepaprastą ateivį. Jeigu siužetas jums pasirodė panašus į kultinėmis tapusias juostas „Svetimas“ arba „Grobuonis“, tai nesuklydote. Panašu, kad ir Abramenko buvo jų įkvėptas. Tačiau savo braižą jaunas režisierius turi. Jis nesivaikė beprasmių veiksmo scenų „šaudau gaudau“ stiliumi.

Visas filmo veiksmas, be kelių scenų, vystosi kruopščiai saugomoje ir nuo išorinio pasaulio izoliuotoje karinėje bazėje. Čia Abramenko pasirinko gerą taktiką: statant pirmą filmą, lengva pamesti kelią dėl takelio ir išsiplėsti ne pagal savo jėgas. Dabar gi naratyvą į rėmus įstato ir fizinė erdvė. Veikėjai toliau bazės išeiti negali, tad jie yra priversti sąveikauti tarpusavyje, vienas su kitu kalbėtis ir ieškoti atsakymų į anksčiau iškeltus klausimus. „Sputnikas“ nespjauna ir į filosofinius dialogus, bet nuo to filmas neprailgsta, mat nagrinėjamos tikrai dėmesio vertos temos apie žmogiškumą, kaltę, susvetimėjimą.

Savotiškai žavu ir tai, kad filmas vyksta Sovietų Sąjungos laikotarpiu. Ne, man nepatinka okupacija ir SSRS nepasiilgau (tuo metu dar nė gimusi nebuvau). Tačiau tas sovietinis rūstumas, architektūros ir dizaino sprendimai, naratyve sutinkama korupcija ir neteisybė suteikia įdomų ir kiek kitokį prieskonį, nei esame pratę matyti vakarietiškame kine.

Ar kraugerišką ateivį, patekusį į Žemę, galima vadinti rusišku „Svetimu“? Greičiausiai ne. Tai kiek kitoks padaras, nors ir mėgstantis žmonių kraują. „Sputnikas“ nėra pats giliausias ar prasmingiausias filmas, jame nepagailima ir sveikos dozės kraujo, bet fantastai į jį turėtų atkreipti dėmesį. Akivaizdu, kad Abramenko nuoširdžiai myli fantastikos-siaubo žanrą. O kai kažkas tau patinka, dažniausiai tai perteiki ir kitiems, šiuo atveju – filmo žiūrovams. Tik kitam jo filmui gal reikėtų mažiau klišių ir dar geriau išvystytų veikėjų.

IMDB: https://www.imdb.com/title/tt11905962/

Daugiau lietuviškų kino recenzijų rasite čia: „Kas gero ekranuose?“