PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kriminalai2021 m. Balandžio 26 d. 10:38

Fenikso sindromo schema neišdegė – beveik trečdalio milijono nesumokėję bendrininkai keliaus į teismą

Vilnius

FNTT nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


172910

Organizuota grupė stos prieš teismą dėl valstybei nesumokėtų 327 tūkst. eurų mokesčių. Dviejų uostamiestyje registruotų įmonių akcininkai ir faktiniai vadovai – sutuoktinių pora bei vienoje iš šių įmonių direktoriaus pareigas ėjęs, ne kartą teistas vilnietis – kaltinami sukčiavimu bei dviejų įmonių tyčiniu bankrotų sukėlimu. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė.

FNTT pareigūnų duomenimis, šiame tyrime 3 kaltinamieji naudojo pareigūnams gerai žinomą sukčiavimo schemą, vadinamą Fenikso sindromu, kai asmenys, vengdami mokesčių valstybei, veiklą perkelia į kitas įmones, senąsias palikdami bankrutuoti. Skaičiuojama, kad naudojus tokią nusikaltimo schemą ilgiau nei dvejus metus, į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta per 327 tūkst. eurų mokesčių.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, klaipėdiečių sutuoktinių pora ir ne kartą teistas asmuo iš Vilniaus, įtariama, žinodami apie didėjančias įmonės skolas, apgaule sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė taptų beturte. Visi trys kaltinamieji, manoma, veikdami kaip organizuota grupė, visą įmonei priklausantį turtą ir veiklą galėjo perkelti į kitą savo įtakos įmonę, kuri užsiėmė ta pačia veikla, kaip ir ankstesnioji bendrovė.

Skoloms pradėjus kauptis jau ir antrojoje įmonėje, sutuoktinių pora, įtariama, dar kartą panaudojo tą pačią schemą – įmonės veiklą su visu turtu perkėlė į trečiąją bendrovę, kurios akcininkai buvo jie patys. Dvi anksčiau valdytos įmonės, vengiant mokesčių sumokėjimo, buvo paliktos bankrutuoti.

Remiantis surinkta informacija galima įtarti, kad bendrininkai tarpusavyje derino veiksmus ir veikė organizuotai. Pareigūnai nustatė, kad pagrindinis asmenų tikslas buvo apgaule išvengti susikaupusių mokesčių valstybei.

Klaipėdos apygardos prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui. Vienam iš sutuoktinių bei vienoje iš minėtų įmonių direktoriaus pareigas ėjusiam asmeniui kaltinimai pareikšti ir dėl mokesčių nesumokėjimo. Pastarasis taip pat kaltinamas daugiau nei 16 tūkst. eurų pasisavinimu iš įmonės, kurioje dirbo.

Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už mokesčių, kurių suma siekia daugiau kaip 500 MGL, nuslėpimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nusikalstamas bankrotas, nulemtas sąmoningai blogai valdant įmonę, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.