Fejerverkams renginiuose nepritaria daugiau nei pusė gyventojų

Fejerverkų naudojimui renginiuose nepritaria daugiau nei pusė gyventojų, kiek per trečdalis linkę palaikyti tokį būdą švęsti, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ spalį atlikta apklausa.

Jos duomenimis, visiškai galingų fejerverkų ir kitos pirotechnikos per įvairius renginius naudojimui nepritaria 28,6 proc. apklaustųjų, dar 24,9 proc. nurodė, kad tam greičiau nepritartų. 

9,9 proc. gyventojų visiškai palaiko fejerverkus per šventes, 25 proc. tam greičiau pritartų.

Apie dešimtadalis apklaustųjų nurodė neturintys aiškios nuomonės.

Apklausa parodė, kad pirotechikos naudojimą labiau palaiko jaunesni žmonės, ypač moksleiviai ir studentai, taip pat mažesnį išsilavinimą turintys bei mažesnių miestų ar kaimiškų vietovių gyventojai. 

Skeptiškiausi didmiesčiai

Didmiesčių gyventojai kiek skeptiškesni dėl fejerverkų, nei gyvenantieji mažesniuose miestuose ir rajonuose. Pavyzdžiui, sostinėje jų naudojimui pritartų 22 proc., nepritartų 58 proc. respondentų, likusiuose didžiuosiuose miestuose nuomonės pasiskirstė atitinkamai 34 proc. už ir 58,1 proc. prieš.

Mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse pritariančiųjų buvo apie 40 proc., nepritariančių – apie 50 procentų.

Renginius su fejerverkais taip pat dažniau palaiko vyrai, nei moterys: tam pritaria arba griečiau pritaria 38,3 proc. vyrų ir 31,9 proc. moterų, nepritaria atitinkamai 51,1 vyrų ir 55,6 proc. moterų.

Pozityviausiai iš apklaustųjų pagal išsilavinimą fejerverkus vertina vidurinį, aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys gyventojai (37,5 proc. už fejerverkus, 50,5 proc. – prieš), skeptiškiausi – su aukštuoju išsilavinimu (atitinkamai 29,7 proc. už ir 61,3 prieš).

Vertinant socialines grupes, didžiausi pirotechnikos šalininkai yra moksleiviai ir studentai, iš jų 61 proc. pritaria ir 34,1 proc. nepritaria jų naudojimui per renginius. Skeptiškiausi – pensininkai, atitinkamai tik 20,3 jų pritaria ar greičiau pritaria pirotechnikai, 62,3 proc. – nepritaria. Vyresnių nei 70-ies grupėje šie rodikliai išsiskiria dar labiau – 17,1 proc. palaiko ir 63,8 proc. nepalaiko fejerverkų per renginius idėjos.

Fejerverkų naudojimą kiek skeptiškiau vertina ir vidutines pajamas (400-700 eurų vienam šeimos asmeniui) per mėnesį gaunantys gyventojai, nei iki 400 eurų ar aukštesnes nei 700 eurų pajamas vienam šeimos nariui uždirbantys asmenys.

Sociologas: nepritarimas – dėl triukšmo ir neigiamų patirčių

Sociologas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad ryškiausiai išsiskiria jaunimo ir pensininkų pozicijos.

„Šiaip, jaunimas – už ekologiją, bet šiuo metu daugiausiai, matyt, svarbesnis argumentas yra triukšmas ir keliami neramumai. Tai galima paaiškinti, kodėl senimas yra prieš, nes ir katinus tai gąsdina, o jaunimas – už, nes tai ir linksma, ir gerai“, – teigė sociologas.

Anot jo, didmiesčių gyventojai mažiau pritaria fejerverkų naudojimui greičiausiai ne dėl didžiųjų renginių, o dėl buitinio fejerverkų naudojimo, pavyzdžiui, pasitinkant Naujuosius metus, galbūt ir dėl patirtų incidentų. 

„Kiek susipažinome, tai aktualu ypač daugiabučiuose, o ne ten, kur Šimašius (Vilniaus meras Remigijus Šimašius – BNS) leidžia: fejerverkai ir į langą pataiko, tad išgyventi tą valandą gan sunku“, – kalbėjo jis.

Sociologo nuomone, aukštesnį išsilavinimą turintieji fejerverkų draudimui pritaria taip pat greičiausiai ne tik dėl ekologijos, bet dėl Europos ir pasaulinių tendencijų atsisakyti šio triukšmingo ir kritikos dėl ekologinių dalykų sulaukiančio šventimo būdo.

„Matyt, čia atsiranda ir nuomonė, kad tai yra progresyvu, šiuolaikiška, kad ir užsienyje tai yra ribojama. Matyt, jie yra tai paskaitę, o ne tai, kad katinai išsibaido“, – tvirtino jis.

Vertinimai kiek skiriasi

Tyrimas parodė kiek kitokias gyventojų nuotaikas, nei LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta panaši apklausa.

Joje buvo klausiama, ar gyventojai sutinka su siūlymu uždrausti fejerverkus, nes dėl jų didėja oro tarša ir kenčia gyvūnai. 

Tokiai formuluotei pritarė ar greičiau pritarė 46 proc. gyventojų, tačiau 48 proc. nurodė nesutinkantis su taip argumentuojamais draudimais.

6 proc. neturėjo nuomonės.

Vis dėlto tendencijos panašios: ir šioje apklausoje fejerverkų draudimams mažiau pritaria vyrai, jaunesni, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

Tikslios formuluotės

„Vilmorus“ klausė gyventojų, ar jie pritaria, ar nepritaria galingų fejerverkų, pirotechnikos naudojimui renginiuose.

Atsakymai: „Visiškai pritariu“ – 9,9 proc., „Greičiau pritariu“ – 25 proc., „Greičiau nepritariu“ – 24,9 proc., „Visiškai nepritariu“ – 28,6 proc., „Neturiu nuomonės“ – 11,7 procento.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko spalio 11-16 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausti 1000 pilnamečių šalies gyventojų 25 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Maksimali apklausoje esančių duomenų paklaida siekia 10 procentų.