F. Jansonas tikina, kad „valstybininkų“ sąraše buvo ir Ž. Pavilionis: tenka priminti neseną Lietuvos istoriją

photo_4174779
Lietuva
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Augustė Lyberytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas nesitraukia nuo pozicijos, esą Lietuvos ambasadorių skyrimas stringa dėl vadinamojo „valstybininkų“ klano. Kaip vieną jų F. Jansonas įvardija ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką Žygimantą Pavilionį, pastaruoju metu negailėjusį kritikos Daukanto aikštei ir kaltinusį prezidentą diplomatinės tarnybos diskreditavimu.

„Galime kalbėti apie tą patį Užsienio reikalų komiteto vadovą, poną Žygimantą Pavilionį, kuris aktyviai dabar reiškiasi, išsakydamas savo patarimus ar nuomones prezidentui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas, aiškindamas savo ankstesnius pareiškimus ir atliktą analizę dėl „valstybininkų“ įtakos.
 
„Lygiai taip pat galiu pasiimti tą 2008 m. sąrašą ir matyti, kad jis yra tame sąraše kaip vienas pagrindinių veikėjų. Tai čia tiesiog lyginimo klausimas ir, turbūt, problema ta, kad žmonių atmintis nėra labai gera. (...) Kartais tenka priminti tai, kas buvo nesena Lietuvos istorija“, – aiškino jis.
 
Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios
 
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
 
Ministras savo poziciją dėstė ir Seimo Užsienio reikalų komitete, nurodydamas, kad ambasadoriaus paieškos prasidėjo dar 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
 
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
 
Vėliau šalies vadovas interviu portalui tv3.lt įvardijo poros diplomatų, pasak jo, dalyvavusių atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje pavardes – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano.
 
Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų. Jis kėlė klausimus ir dėl to, ar G. Nausėda, paviešinęs diplomatų pavardes, nepažeidė įstatymo.
 
Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę.
 
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.