F. Jansonas apie keliamus klausimus dėl K. Budrio „atšalimo“: ketverius metus matėme bandymus atskirti prezidentą nuo URM

Lietuva

Frederikas Jansonas / Dainius Labutis/ELTA

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

330452

Opozicijos atstovams keliant klausimus, ar į užsienio reikalų ministrus pasiūlytam šalies vadovo patarėjui Kęstučiui Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas atmeta tokius svarstymus. Anot jo, Prezidentūros atstovo paskyrimas į Vyriausybę „yra visiškai natūralus“.

Taip F. Jansonas sureagavo į liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasisakymus – politikė pripažino, jog kyla klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.

„Man nederėtų buvusiai Seimo pirmininkei priminti Konstitucijos. Prezidentas ir Vyriausybė – pagal Lietuvos Konstituciją abu yra vykdomosios valdžios atstovai. Ir šiuo atveju, tegul ir prezidento patarėjo skyrimas į kitas politines pareigas – jis yra visiškai natūralus“, – po prezidento susitikimo su kandidatu į Užsienio reikalų ministeriją (URM) žurnalistams sakė F. Jansonas.

„Kęstutis dirbo darbą, atsakingą darbą ir lygiai taip pat yra pasiruošęs dirbti Lietuvai kitoje pozicijoje“, – patikino patarėjas.

Jis užsiminė, jog nueinanti Vyriausybė ir valdantieji visą praėjusią kadenciją bandė atskirti prezidentą nuo URM.

„Manau, kad kalbėti apie valdžių atskyrimo principą, atskiriant prezidentą (kurio pagrindinė funkcija – nacionalinis saugumas ir užsienio politika), bandant atskirti valdžias ir bandant atskirti jį nuo Užsienio reikalų ministerijos... Tai pastaruosius ketverius metus tuos bandymus matėme“, – dėstė patarėjas.

„Kadangi ponia Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo tos buvusios valdančiosios daugumos atstovė, turbūt ji geriausiai galėjo tai įvertinti, kiek tai davė naudos Lietuvai ir kiek tai buvo sėkminga“, – akcentavo F. Jansonas.

K. Budrys eina vyriausiojo prezidento patarėjo pareigas nuo 2022 m. vasario 17 d. Anksčiau jis dirbo Valstybės saugumo departamente (VSD).

Įvardijo lūkesčius būsimajam ministrui

Susitikimo su K. Budriu metu, prezidentas su kandidatu į URM aptarė svarbiausius būsimos kadencijos prioritetus. F. Jansono teigimu,šalies vadovas įvardijo esminį uždavinį, gyvenant neapibrėžtumo laikotarpyje – „didinti Lietuvos saugumą diplomatinėmis priemonėmis“.

„Šiuo atveju, Kęstučio Budrio kandidatūra, prezidento matymu, atitinka abi dedamąsias dalis – t. y., žinios saugumo klausimais ir užsienio politikos klausimais“, – kalbėjo F. Jansonas.

„Vienas pagrindinių uždavinių, ką matome keturiems metams į priekį, ir jis nesikeis – tai Rusijos sulaikymas ir atgrasymas. Tam reikalingas bendradarbiavimas su sąjungininkais. Šiuo atveju, Kęstutis yra dirbęs tiek NATO, tiek kituose formatuose. Tas įdirbis, manome, bus naudingas Lietuvai. Antra dalis – be abejo, tolesnė Lietuvos pagalba Ukrainai“, – pabrėžė jis.

F. Jansonas taip pat nurodė, jog būsimajam URM vadovui reikės skirti pakankamą dėmesį Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, santykiams su naująja Vašingtono administracija.

„Santykiai su naująja JAV administracija – dar viena iš sričių ir užduočių būsimajam užsienio reikalų ministrui, kas jis bebūtų. Lietuva turės tai padaryti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų“, – aiškino patarėjas.

„Lygiai taip pat, kadangi reikia stiprinti komandą ir stiprinti jos pasirengimą, buvo aptarta tai, kad iš Kęstučio tikimasi, kad jis bus tam tikras ambasadorius ir pačioje Užsienio reikalų ministerijoje ir skirs pakankamą dėmesį tiek diplomatinei tarnybai, tiek Užsienio reikalų ministerijoje dirbantiems žmonėms“, – dėstė jis, pridurdamas, jog pokalbio metu prezidentas kandidatui į URM užsiminė ir apie poreikį atlikti personalo politikos auditą.

Kas pasiūlė K. Budrio kandidatūrą – neatsako

Viešojoje erdvėje spekuliuojama, jog K. Budrio kandidatūra į URM galėjo būti pasiūlyta pačios Prezidentūros. Klausiamas, kas pasiūlė į ministrus prezidento patarėjo pavardę, F. Jansonas tiesiogiai neatsakė.

„Kandidatų buvo ne vienas. Supraskime, kad Kęstutis, su visa pagarba jam, nebuvo vienintelis kandidatas, kurio pavardė gulėjo ant stalo ir kuris buvo aptariamas. Kas ir ką atnešė į suneštinį balių, turbūt, retai kas ten po jo aiškinasi“, – tepasakė F. Jansonas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatus į būsimąją Vyriausybę.

Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas Kęstutis Budrys, vidaus reikalų – Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiškios liko finansų ir sveikatos apsaugos ministrų kandidatūros.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantas Vaičiūnas.

G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt