Europos Sąjunga skatina konkurenciją bankams: atpinga gyvybės draudimas

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

62601

Kai Europoje gyvybės draudimą įsigija vis daugiau žmonių, Lietuvoje apdraustųjų skaičiai išlieka maži. Didelės kainos ir beveik jokios konkurencijos tarp pardavėjų lėmė tai, kad šią apsaugą sau leido tik kas dešimtas šalies gyventojas. Vis dėlto, ES iniciatyva ši itin koncentruota rinka buvo atverta, tad pokyčiai laukia ne tik gyvybės draudimo, bet ir finansinių technologijų srityje.

Europos ir Lietuvos skirtumai gyvybės draudimo sferoje yra milžiniški: kol Europoje didėja apsidraudžiančiųjų, Lietuvoje skaičius palyginti mažas. Skaičiuojama, jog Lietuvoje gyvybės draudimą turi tik 1 iš 10 gyventojų.

Kaip teigia Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, kainų, rinkos bei informacijos prieinamumo skirtumus Lietuvoje skatina išvėšėjusi bankų oligopolija gyvybės draudimo srityje. Bankų klientų atstovas pastebi, jog bankams užimant didžiausią dalį rinkos, draudimo kainos yra neadekvačiai didelės, o klientams nėra prieinamos kitos draudimo alternatyvos.

„Lietuvoje, būtent draudimo srityje, yra įsitvirtinusi galinga oligopolinė sistema, kuriai priklauso net 90 proc. šalies rizikinio gyvybės draudimo. Šią sistemą valdo du didieji Lietuvos bankai, kurie siūlo ne tik bankines paslaugas, bet ir draudimą. Tai yra didelė mūsų šalies problema, kurios iki šiol nepavyko išspręsti niekam“, - teigia R. Paukštė.

Anot eksperto, dėl iškreiptos gyvybės draudimo rinkos, finansinio raštingumo ar informacijos stokos labiausiai nukenčia klientai. Pirmiausiai, bankai, siūlydami gyvybės draudimą, neteikia objektyvių konsultacijų galimybių. Jie yra draudimo pardavėjai, kurie suinteresuoti produkto pardavimu, o ne žmonių konsultavimu apie geriausias alternatyvas. Todėl žmonės, net ir žinodami, jog gali nesidrausti tame pačiame banke, dėl informacijos trūkumo, vis vien jį renkasi.

Iškyla ir kita problema: klientai dažnai patys neieško alternatyvių ir pigesnių finansinių produktų, geresnėmis sąlygomis, nes neįverta kokios įmokų sumos susidaro per dešimt ar daugiau sutarties galiojimo metų. Ne visada susimąstoma, jog vos kelių eurų permoka per mėnesį piniginę patuština išties ženklia suma. Pastebima ir tai, jog ir patys klientai neperžiūri draudimo sutarčių ir nesigilina į jų sąlygas, kurios yra svarbios susipažįstant su savo teisėmis bei pareigomis, atsitikus draudžiamajam įvykiui.

„Nors Lietuvos bankas griežtai nurodo, kad suvaržymų klientams būti negali, visuomenėje įsisenėjęs klaidingas mąstymas apie bankų taikomas sankcijas klientui panorus pakeisti turimos sutarties sąlygas ar pasirinkti kitą paslaugų teikėją. Vartotojas patenka į tokią aplinką, kurioje jo finansinio išprusimo nepakanka, o bankai gali tuo naudotis“, - situaciją komentuoja R. Paukštė.

Tačiau šiuo metu gyvybės draudimo rinkoje prasideda lūžis, nuo kurio sistema gali kardinaliai pasikeisti. Europos Sąjungos mastu, jau stota į kovą su bankų dominavimu šalyse. Šiuo metu visomis jėgomis bandoma atskirti bankų paslaugas ir įdiegti vartotojų supratimą, jog draustis galime ne tik savo bankuose. Lietuvos kontekste pokyčiai, skatinantys gyvybės draudimo rinkos plėtimąsi, taip pat yra pastebimi. Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti daugybę priemonių, kurios suaktyvino elektroninių finansinių technologijų („fintech“) plėtrą Lietuvoje. Taip ne tik geriau užtikrinama finansinių subjektų reguliacija, bet ir skatinamas konkurencingumas rinkoje. Dėl naujų reguliavimo standartų įvedimo tiek Europos, tiek Lietuvos mastu, į rinką veržiasi nauji žaidėjai, kurie gali pasiūlyti skaitmenizuotas, pigesnes ir laiko sutaupančias alternatyvas klientams. Kaip viena iš alternatyvų bankų vykdomai veiklai draudimo sektoriuje, įvardijama neseniai atsiradusi gyvybės draudimo platforma „Switch4sure”.

„Mūsų veikimo modelis yra labai paprastas – siūlome trimis mygtuko paspaudimais gauti tokią pačią sutartį, kokią klientas sudarė banke, su lygiai trečdaliu mažesnėmis mėnesio įmokomis. Kadangi tai yra pilnai skaitmenizuotas sprendimas, nelieka pardavimo komisinių mokesčio, administracinių ir kitų išlaidų, taip galime pasiūlyti gerą kainą. Kartu taip skatiname ir vartotojų sąmoningumą bei ieškojimą palankesnių sąlygų, nors visiems iki šiol buvo įprasta šią paslaugą pirkti banke“, - teigė „Switch4sure“ vadovas Evaldas Valeiša.

Kaip pastebi R. Paukštė, nauji finansinių produktų platinimo sprendimai, einantys koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis, atneša didesnę konkurenciją rinkoje, mažindami paslaugų kainas vartotojams. Todėl į rinką atėjus skaitmenizuoto veikimo startuoliams, vartotojai galės rinktis iš daugiau alternatyvų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt