Europos lyderių susitikime G. Nausėda ragino išaikyti vienybę remiant Ukrainą

Europos lyderių susitikime G. Nausėda ragino išaikyti vienybę remiant Ukrainą
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Europos politinės bendrijos susitikime Čekijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino demokratines šalis išlikti susitelkusias ir vieningas paramos Ukrainai ir sankcijų ją puolančiai Rusijai klausimais.

„Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį. Karo baigtį didele dalimi nulems tai, kiek efektyviai sugebėsime padėti Ukrainai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Europos politinės bendrijos susitikimas ketvirtadienį vyko pirmą kartą. Jame Europos Sąjungos lyderiai kartu su kitų 17 Europos šalių vadovais aptarė paramos Ukrainai, papildomų sankcijų Rusijai įvedimo ir energetinio saugumo klausimus.

„Diskusija buvo labai įvairialypė, ji, aišku, buvo fokusuota į Ukrainos temą ir mūsų pagalbą Ukrainai, bet neapsiribojo vien Ukraina, kadangi turime ir kitų regioninių konfliktų, kurie šiuo metu destabilizuoja padėtį – pirmiausia Kaukaze“, – po susitikimo Prezidentūros išplatintame įraše sakė G. Nausėda.

„Man buvo svarbu pasakyti, kad šiame formate tikrai galime rasti tuos bendruosius vardiklius, kuriuos sudėtingiau rasti, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų formate, nes tiesiog Pietų valstybės, Afrikos Valstybės, Lotynų Amerikos valstybės atstovauja šiek tiek kitokį naratyvą, kuris galbūt kartais šiek tiek artimesnis Rusijos pozicijai“, – sakė jis.

Pasak prezidento, šiame formate susirinko valstybės, kurios gali „pakankamai tiksliai įvertinti tai, kas vyksta Ukrainoje“ ir imtis priemonių jai padėti.

Lietuvos vadovas akcentavo, kad sankcijos, greta karinės ir finansinės paramos Ukrainai, išlieka viena veiksmingiausių priemonių siekiant apriboti Rusijos galimybes tęsti karą.

Pasak G. Nausėdos, reikia siekti naujų sankcijų rusiškiems deimantams, bankams, plėsti sankcionuojamų asmenų ratą.

Pasak jo, „pernelyg menkai įvertintas“ yra ir Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ vaidmuo Ukrainoje bei jos netinkamas požiūris į Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje saugumą.

Tačiau, pasak G. Nausėdos, jos yra veiksmingos tik tuomet, kai taikomos efektyviai ir daugelio valstybių. Jis, pasak Prezidentūros, taip pat akcentavo, kad būtina siekti Rusijos karo nusikaltėlių atsakomybės, ir siūlė tam steigti tarptautinį tribunolą.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos šalys privalo ne tik remti Ukrainą, bet ir nuosekliai investuoti į savo saugumo didinimą, stiprinti karinę pramonę ir ginti demokratijos vertybes informaciniame fronte aktyviai kovojant su Kremliaus propaganda. 

„Susidaro įspūdis, kad dar vis dėlto mes ne iki galo suvokiame šio veiksnio svarbą ir Rusija tuo naudojasi“, – sakė G. Nausėda.

Jis įspėjo, kad ir Rusijos veiksmai Ukrainoje prasidėjo nuo propagandinės kampanijos.

„Norint išvengti konflikto eskalavimo, reikia jau pačioje pradžioje suduoti smūgį šitai propagandai ir formuoti teisingus naratyvus, ieškoti istorinės tiesos“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas, kreipdamasis į šalių vadovus, akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje turėjo neigiamų pasekmių ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, tačiau tiek ekonominiai, tiek energetikos iššūkiai yra įveikiami dirbant vieningai ir koordinuotai.