Europos Centrinis Bankas žada mažinti rekordiškai dideles palūkanų normas

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

303703

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip tikimasi, pradės mažinti rekordiškai dideles palūkanų normas – pirmą kartą per beveik penkerius metus, tačiau nepastovi infliacija reiškia, kad tolesnės normų mažinimo perspektyvos yra neaiškios.

Po precedento neturinčios euro zonos palūkanų normų didinimo serijos, kuri buvo pradėta 2022 metų viduryje siekiant pažaboti sparčiai kylančias energijos ir maisto produktų kainas, infliacija pamažu mažėja ir artėja prie ECB nustatyto 2 proc. tikslo.

Nuo spalio palūkanų normos nebuvo keičiamos, tačiau beveik neabejojama, kad euro zonos centrinis bankas ketvirtadienį sumažins skolinimosi kainas ketvirčiu procentinio punkto, tad indėlių galimybės palūkanų norma sumažės iki 3,75 procento.

Tai suteiks labai reikalingą postūmį sunkumų patiriančiai euro zonos ekonomikai ir tai bus pirmas palūkanų normų sumažinimas nuo 2019 metų rugsėjo.

Žengęs šį žingsnį, ECB taip pat nukryps nuo kurso, kurio laikosi JAV Federalinio rezervo sistema (FRS), kuri taip pat agresyviai didino palūkanų normas, tačiau manoma, kad JAV centrinis bankas dėl geresnių negu tikėtasi ekonominių duomenų normas pradės mažinti vėliau.

„ECB beveik neabejotinai sumažins savo bazines palūkanų normas... Rinkoms jau seniai buvo duota suprasti, kad toks žingsnis bus žengtas“, – pažymėjo turto valdymo bendrovės „Pictet Wealth Management“ vyriausiasis ekonomistas Frederikas Ducrozet (Frederikas Diukrozė).

„Dabar dėmesys bus sutelktas į tai, kas bus po birželio“, – pridūrė jis.

ECB pinigų politikos griežtinimo kampanija prasidėjo po to, kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais ir su pandemija susijusių tiekimo grandinių sutrikimų ėmė didėti infliacija.

Normas euro zonos centrinis bankas didino dešimt kartų iš eilės.

Greito pinigų politikos švelninimo nesitikima

Tačiau mažai tikėtina, kad ketvirtadienį numatomas normų sumažinimas taps greito pinigų politikos švelninimo ciklo pradžia.

2022 metų pabaigoje, kai Europą krėtė energetikos rinkos šokas, infliacija buvo viršijusi 10 proc. piką, tačiau nuo to laiko sumažėjo. Visgi sumažinti infliaciją iki ECB tikslinio lygio yra sudėtinga.

Praėjusią savaitę paskelbti duomenys parodė, kad metinė infliacija euro zonoje gegužę padidėjo ir labiau negu tikėtasi – nuo 2,4 proc. balandį iki 2,6 procento.

Be to, recesiją įveikusi bendros valiutos bloko ekonomika pirmąjį ketvirtį augo sparčiau negu tikėtasi, nors, palyginti su sparčia JAV ekonomikos plėtra, ji vis dar auga lėtai.

Investuotojai atidžiai stebės, ar ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) savo spaudos konferencijoje, kuri bus surengta po Valdančiosios tarybos posėdžio, pateiks kokių nors gairių dėl tolesnio mažinimo tempo.

Centrinis bankas ketvirtadienį taip pat paskelbs savo atnaujintas ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes, kurios turės įtakos palūkanų normas nustatančių pareigūnų diskusijoms dėl kito jų žingsnio.

Visgi banko „Berenberg“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmydingas) mano, kad „ECB tikriausiai neduos aiškesnių ženklų apie tolesnes savo pinigų politikos perspektyvas“ ir toliau tvirtins, kad priimdamas sprendimus reaguos į gaunamus ekonominius duomenis.

Tačiau, atsižvelgiant į pastarojo meto duomenų kintamumą, tikimybė, kad kitame ECB posėdyje liepą palūkanų normos bus dar kartą sumažintos, dabar vertinama kaip maža.

Vietoj to daugelis analitikų mano, kad pinigų politikos formuotojai tikisi palūkanų normas mažinti kas antrame posėdyje – taigi, kartą per ketvirtį, nes bankas posėdžiauja kas šešias savaites – ir tuo pačiu metu, kai skelbia savo reguliariai atnaujinamas prognozes.

Šią nuomonę sustiprino Nyderlandų centrinio banko vadovo ir ECB Valdančiosios tarybos nario Klaaso Knoto neseniai išsakyti komentarai – o jis pareiškė, kad palūkanų normos bus mažinamos palaipsniui, daugiausia dėmesio skiriant kas ketvirtį vykstantiems posėdžiams.

Jungtinėse Valstijose dėl stipresnių negu tikėtasi ekonominių duomenų pastaruoju metu imta manyti, kad FRS – o kitas JAV centrinio banko posėdis vyks birželio viduryje – skolinimosi kainų kol kas nemažins ir tai pakurstė kalbas, kad ECB taip pat gali susilaikyti nuo normų mažinimo.

Tačiau euro zonos palūkanų normas nustatantys pareigūnai yra pabrėžę, kad jie patys planuoja savo pinigų politikos kursą.

Vis dėlto rinkose nerimaujama, kad tuo atveju, jei ECB palūkanų normas mažins sparčiau nei FRS, tai galėtų paskatinti euro kurso smukimą ir pakurstyti infliaciją, nes padidėtų importo į euro zoną kainos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt