Europarlamentarus žmonės renka gerokai pasyviau nei ankstesniuose rinkimuose

Lietuva

Balsadėžė / Josvydas Elinskas/ELTA

BNSŠaltinis: BNS

304061

Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį balsuoja pasyviau, nei ankstesniuose rinkimuose, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 12 val., VRK duomenimis, balsavo 6,33 proc. rinkėjų, o kartu su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto bendras aktyvumas rinkimuose siekia 13,74 procento.

2019-aisias iki 12 val. balsavo 10,47 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 21,21 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.

2014-ųjų rinkimų vidurdienio duomenys neskelbiami, tačiau tuomet dar iki 10 valandos balsavo 7,4 proc. rinkėjų, o su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas jau tada siekė 14,09 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo renkamas prezidentas antrajame ture.

2009-aisiais bendras balsavusiųjų iki 10 val. ir iš anksto skaičius siekė 12,63 procento. Tuomet EP rinkimai, kaip ir šiemet, nesutapo su kitais rinkimais.

Aktyviausiai šį sekmadienį kol kas balsuojama Šalčininkų (24,17 proc.), Ignalinos (22,35 proc.) rajonų, Neringos (22,44 proc.), Birštono (20,04 proc.), tai pat Lazdijų (19,53 proc.), Pakruojo (19,22 proc.) rajonų savivaldybėse. Pasyviausiai rinkėjai – Visagino (8,54 proc.), Klaipėdos miesto (10,25 proc.), Kauno (10,34 proc.) ir Jonavos (11,97 proc.) rajonų, Kauno miesto (11,99 proc.) savivaldybėse.

Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.

EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.

Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.

Rinkimų biuletenyje įrašyta 14 partijų ir viena koalicija.

Rinkimuose dalyvauja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val., valią pareikšti bus galima iki 20 valandos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt