Europa šyla kur kas greičiau nei manyta anksčiau

Vilnius

Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

97211

Per paskutinius septynis dešimtmečius, ekstremalaus karščio dienų skaičius Europoje stabiliai augo, o ekstremalaus šalčio dienų – sumažėjo. Vien šią vasarą temperatūros pietų Prancūzijoje pasiekė rekordinius 46 laipsnius pagal Celsijų, o panašios temperatūros fiksuotos ir kitose žemyno vietose.

9dbdd01f.jpg

Europa progresyviai karštėja ir duomenys tai patvirtina. Vis dėlto, didžiausią nerimą kelia tai, kad šios šiltėjimo tendencijos vyksta greičiau negu tai numatė daugelis Europos klimato modelių, praneša gizmodo.com.

Naujausiame tyrime taip pat pabrėžiama, kad stebėti temperatūrų kilimai yra žmogaus sukeltos klimato kaitos rezultatas.

Ruth Lorenz, tyrimui vadovavusi autorė ir klimato tyrinėtoja iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto drauge su kolegomis analizavo Europos ekstremalių temperatūrų atvejus nuo 1950 iki 2018 metų.

Vidutiniškai, ekstremalaus karščio dienų skaičius Europoje šiuo laikotarpiu daugiau nei patrigubėjo, tuo tarpu ekstremalaus karščio temperatūra vidutiniškai pakilo 2,3°C.

Tuo tarpu, ekstremaliai šaltų dienų skaičius šiuo metu mažėja ir priklausomai nuo vietovės mažėjo du ar net tris kartus. Ekstremalaus šalčio dienų temperatūros pakilo daugiau nei 3°C, skelbiama tyrime.

Klimatologai jau anksčiau įrodė, kad Europa šiltėja, tačiau naujasis tyrimas siekė ištestuoti vietos klimato modelių patikimumą, sulyginant jį su vietiniais stebėjimų duomenimis.

Duomenys šiam tyrimui buvo surinkti iš maždaug 4 000 meteorologinių stočių iš visos Europos.

„Mes giliau apžvelgėme karščiausią dieną arba šalčiausią naktį metuose, taigi kiekvieniems metams mes suradome maksimumo/minimumo reikšmes ir analizavome kaip jos keitėsi bėgant laikui,“ – pasakojo Lorenz.

Svarbu pabrėžti, kad šiltėjimo tendencijų pokyčiai buvo stebimi Europoje vertinant vietinių sąlygų rezultatus, tačiau bendros šiltėjimo tendencijos buvo neginčijamos.

Ištirta, kad karščio ekstremalumo atvejai kilo 94% iš visų stočių.

Tyliosios žudikės

Maarten van Aalst, Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio klimato centro direktorius ir Tventės universiteto profesorius, sakė, kad karščio bangų tendencijos turi milžiniškų humanitarinių padarinių.

„Karščio bangos yra tylieji žudikai. Kol daugeliui žmonių karščio bangos tiesiog reiškia karštas dienas, kurias jie turės iškęsti biure, o galbūt mėgautis jomis paplūdimyje, visgi vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems chroninėmis ligomis toks karštis gali netgi kelti pavojų jų gyvybėms“, – sakė van Aalst. „Priešingai nei pavyzdžiui audrų ar potvynių atveju, karščio aukos netgi nėra viešinamos naujienose. Apie jas mes sužinome tik vėliau, analizuodami statistiką... nei viename mirties liudijime, kaip mirties priežastis, nėra nurodyta „karščio banga“, net jei būtent karštis buvo pagrindinis faktorius sukėlęs mirtį.“

Kaip pavyzdį van Aalst paminėjo šių metų liepos mėnesio karščio bangą Nyderlanduose, kuri pareikalavo 400 papildomų mirčių. Jeigu tos pačios 400 mirčių įvyktų potvynio metu, ano jo, tai sukeltų tikrą nacionalinį pasipiktinimą.

Iš pozityviosios pusės, yra daugybė priemonių, kurios galėtų sumažinti ekstremalaus karščio rizikas. Neseniai Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija paskelbė išsamų vadovą, kuris padėtų miestams pasiruošti karščio bangoms.

„Vien vyresniam kaimynui užduotas klausimas, ar jis jau išgėrė bent šešias stiklines vandens, gali padėti išgelbėti gyvybes“, – teigia mokslininkai.

Tyrimas paskelbtas „Geophysical Research Letters“

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt