Estų vadovas patvirtino draudimą trečiųjų šalių piliečiams balsuoti savivaldos rinkimuose (papildyta)

Estijos prezidentas Alaras Karisas patvirtino įstatymą dėl konstitucijos pataisos, kuria panaikinama Estijoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, o nuo kitų rinkimų – ir asmenų be pilietybės, teisė balsuoti vietos valdžios rinkimuose.

Estijos parlamentas kovo 26-ąją priėmė konstitucijos pataisų įstatymą, kuriuo iš Estijoje nuolat gyvenančių ne Europos Sąjungos (ES) piliečių atimama teisė balsuoti savivaldos rinkimuose, tačiau pilietybės neturintys asmenys dar galės atiduoti savo balsus šį rudenį, spalio 19-ąją, vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.

Baimindamosi užsienio kišimosi, įvairios estų partijos siūlė neleisti balsuoti rusams ir baltarusiams, taip pat – kai kuriais atvejais – pilietybės neturintiems Estijoje gyvenantiems asmenims.

„Riigikogu nariai neabejotinai supranta, kad iš dalies pakeisdami konstituciją jie priėmė sprendimą, turintį labai rimtų pasekmių. Ne kartą pabrėžiau, kad, mano nuomone, galimos toli siekiančios pasekmės turėjo būti nuodugniai išanalizuotos ir apsvarstytos iš anksto, nes konstitucija ir ateityje turi tarnauti kaip vidaus ir išorės taikos garantas“, – sakė A. Karisas.

„Taip pat pabrėžiau, kad Riigikogu turi teisę keisti konstituciją, kaip numatyta taisyklėse. Dabar, kai šis žingsnis žengtas ir Riigikogu nariai pripažįsta savo atsakomybę, tikiu, kad jie taip pat apsvarstė, kaip užtikrinti Estijos visuomenės vienybę ateityje“, – teigė jis.

„Sprendimas, pagal kurį savivaldos rinkimuose gali balsuoti tik Estijos ir Europos Sąjungos šalių piliečiai, neabejotinai yra teisėtas“, – sakė prezidentas.

Visgi, anot jo, „ne mažiau svarbu, kad balsavimo teisę praradę žmonės nesijaustų, jog valstybė siekia išstumti juos iš viešojo gyvenimo ar laiko kiekvieną iš jų grėsme saugumui“.

Jis pabrėžė parlamento atsakomybę „užtikrinti, kad ilgą laiką Estijoje gyvenę ir šaliai lojalūs žmonės vis dar turėtų aiškų kelią į Estijos pilietybę, net ir tais atvejais, kai kitos šalys trukdė jiems laisvai pasirinkti pilietybę“.

„Vidaus taikos užtikrinimas neturi likti tik šūkiu. Šiandien esame tokioje situacijoje, kad būtų neatsakinga nesvarstyti, kaip net iš pažiūros teisingi sprendimai veikia visą visuomenę“, – pridūrė prezidentas.

Naujoji priemonė palies apie 80 tūkst. Estijoje leidimą gyventi turinčių rusų. Nuolatiniai Estijos gyventojai turėjo konstitucinę teisę balsuoti vietos valdžios rinkimuose, tačiau negali balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.

Dėl Baltijos šalyse gyvenančių didelės rusakalbių mažumų konfliktavimo su šalių vyriausybėmis nuogąstaujama, kad Maskva gali pasinaudoti šiais nesutarimais ir destabilizuoti šias šalis.

Estijai atgavus nepriklausomybę po SSRS žlugimo, maždaug trečdalis jos teritorijoje gyvenančių žmonių buvo rusakalbiai, kurių šeimos imigravo iš kitų sovietinių respublikų.

Pilietybės jie negavo dėl to, kad neturėjo kraujo ryšių su Estija. Taip pat reikalaujama išlaikyti estų kalbos egzaminą.