Esperanto kalbos tėvo L. Zamenhofo metai minimi ir Lietuvoje

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

10869

Ateinančią savaitę Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos esperantininkų sąjunga pradės Liudviko Zamenhofo metams Lietuvoje skirtas iškilmes.

Rugpjūčio 9 d. Lietuvos nacionalinėje UNESCO galerijoje Vilniuje bus atidaryta paroda, skirta 100-osioms esperanto kalbos kūrėjo, kurį siejo ryšiai su Lietuva, mirties metinėms.

Paroda pristato L. Zamenhofą, jo šeimą, gyvenimą Balstogėje, esperanto kalbos gimimą ir augantį jos populiarumą. Taip pat supažindina su pasaulinės literatūros pavyzdžiais esperanto kalba, iškiliausiais esperantininkais ir skatina mokytis esperanto kalbos.

2017-uosius UNESCO paskelbė L. Zamenhofo metais. 2014 m. Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Nors būta abejonių, šis genialus XIX a. lingvistinis išradimas puikiai gyvuoja iki šiol. Esperanto yra pilnavertė kalba, ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių. Esperanto kalba leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

L. Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet ten būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių.

Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva dar ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.

Pagal profesiją esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 m. ir tik dėl pažinties su būsimąja žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.

L. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“, kitaip tariant, „daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, greitai sulaukusios pasisekimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių - jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt