ESBO susitikimą temdo Rusijos karas, draudimas dalyvauti S. Lavrovui

Europos didžiausia saugumo organizacija, įkurta taikai ir stabilumui žemyne palaikyti, ketvirtadienį pradėdama savo susitikimą griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje.

Šis karas yra vienas didžiausių iššūkių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) per beveik pusę jos egzistavimo šimtmečio.

ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinių forumų – drauge su Jungtinėmis Tautomis – kur Rusija ir Vakarų galios gali susitikti aptarti saugumo reikalų, o renginys Lenkijos Lodzės mieste yra pirmas tokio pobūdžio aukšto rango susitikimas nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

Vis dėlto prasidėjus šiam karui ESBO tapo dar vienu forumu piktiems Rusijos ir Vakarų susidūrimams. Pačios ESBO įgaliojimų padėti spręsti konfliktą, kaip pasirodė, nepakanka.

Susitikime nedalyvauja Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis norėjo dalyvauti, bet šiuo metu ESBO pirmininkaujanti Lenkija neleido jam atvykti į savo teritoriją. Lenkija priklauso 27 narių Europos Sąjungai, įtraukusiai S. Lavrovą į savo sankcijų sąrašus.

Rusų užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pasmerkė draudimą.

„Galiu atsakingai pasakyti, kad Lenkijos antipirmininkavimas ESBO užims blogiausią vietą per šios organizacijos istoriją, – pareiškė S. Lavrovas. – Niekas dar nėra padaręs tokios žalos ESBO, stovėdamas prie jos vairo.“

„Mūsų kaimynai lenkai kasa kapą organizacijai naikindami paskutinius konsensuso kultūros likučius“, – sakė jis per vaizdo pokalbį su žurnalistais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) sakė turintis atsakomybę ginti ESBO „pamatinius principus“ ir tvirtino, kad ne Lenkija, o Rusija smarkiai susilpnino organizaciją blokuodama didelę jos veiklos dalį. Jis apkaltino Rusiją skleidžiant dezinformaciją apie Lenkiją.

„Sakyčiau, pikta girdėti, kaip Rusija kaltina pirmininkę stumiant ESBO į prarają, griaunant jos pamatus ir laužant jos procedūrines taisykles“, – sakė Z. Rau.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ESBO veikė kaip tarpininkas Ukrainoje, derėjosi dėl taikos susitarimų Rytų Ukrainai, kai ten 2014 metais kilo Rusijos remiamas separatistinis karas. Šių metų kovo mėnesį ESBO nutraukė savo specialią stebėjimo misiją Ukrainoje.

1975 metais įsteigta, Vienoje įsikūrusi ESBO taip pat užsiima konfliktų prevencija kitose vietose, įskaitant Moldovą, Vakarų Balkanus, Pietų Kaukazą ir Vidurinę Aziją.

Susitikime Lodzėje taip pat nėra praėjusį savaitgalį staiga mirusio Baltarusijos užsienio reikalų ministro Uladzimiro Makėjaus. Baltarusijos valdžia nenurodė ministro, kuriam buvo 64 metai, mirties priežasties, be to, nebuvo žinoma, kad jis būtų sirgęs kokiomis nors lėtinėmis ligomis, todėl kilo kalbų apie galimą nusikaltimą.

Baltarusijos atstovas Andrejus Dapkiunas persakė komentarus, pasak jo, parengtus U. Makėjaus prieš mirtį. Baltarusių diplomatas pasmerkė draudimą dalyvauti S. Lavrovui, sakė, jog „tai žudo ESBO“, ir apkaltino Vakarų jėgas kenkiant Europos saugumo struktūrai „nesąžiningu“ Rusijos ir Baltarusijos izoliavimu.