ES narės spaudžia Vengriją dėl rusiškos naftos draudimo

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį spaudė Vengriją nebesipriešinti dėl Maskvos karo Ukrainoje siūlomam rusiškos naftos embargui, bet Budapeštas nurodė tokio sprendimo kainą – 15 mlrd. eurų.

Vengrija priešinasi daugumos ES narių remiamam Briuselio siekiui uždrausti Maskvai labai svarbų rusiškos naftos importą. Toks draudimas būtų esminis elementas bloko šeštajame sankcijų Rusijai pakete, bet Vengrija įrodinėja, kad tai labai smarkiai pakenktų jos ekonomikai.

„Deja, bet dabar visa Sąjunga yra laikoma vienos šalies, kuri negali padėti mums rasti konsensuso, įkaite“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, Europos Komisija pasiūlė priėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai atsisakyti rusiškos naftos iki 2024 metų pabaigos.

„Tai labai labai plati galimybė, – sakė jis. – Todėl manau, kad visi tikėjosi, jog to pakaks. Ir aš negaliu jums paaiškinti, kodėl taip nėra.“

Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) pripažino, kad šalims, kurios yra priklausomos nuo rusiškos naftos, embargas yra sunki perspektyva, tačiau pabrėžė, jog „mes turime tai padaryti“.

„Politinė žinia yra aiški, – sakė jis. – ES nori tai padaryti, ir mes norime tai padaryti kuo greičiau.“

Briuselis desperatiškai siekia išvengti susiskaldymo, Kremliui tęsiant puolimą Ukrainoje, todėl kuluaruose dedamos intensyvios pastangos rasti kompromisą dėl šio gegužės 4 dieną pateikto pasiūlymo.

„Diskutuosime apie tai ir padarysime viską, kas įmanoma, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios padėties“, – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), pradėdamas susitikimą Briuselyje.

„Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos“, – pridūrė jis. 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė: „Dar yra keletas dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti paskutiniais etapais. Galutinio aiškumo šiandien čia nebus.“

Tačiau ji pridūrė, jog yra įsitikinusi, kad „per kelias ateinančias dienas pasieksime bendrą rezultatą“.

Portugalijos užsienio reikalų ministras Joao Cravinho (Žuaunas Kravinjas) mano, kad susitarimui dėl sankcijų pasiekti gali prireikti „poros savaičių“. Tokiu atveju debatai vyktų iki kito ES lyderių susitikimo.

Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai ilgus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos jos palaipsniui atsisakytų naftos importo iš Rusijos. Tačiau kol kas tai neįtikino Budapešto nusileisti.

Budapeštas didina kainą

Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas, kurio pozicija neretai neatitinka Briuselio bendrojo kurso, reikalauja, kad jo šaliai mažiausiai ketveriems metams būtų suteikta išlyga nesilaikyti rusiškos naftos embargo.  

Be to, Vengrija nori gauti 800 mln. eurų ES lėšų savo naftos perdirbimo įmonei pertvarkyti ir padidinti su Kroatija jungiančio naftotiekio pajėgumus.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pirmadienį, regis, didino rusiškos naftos importo draudimo kainą. Jo teigimu, kad būtų galima parengti ekonomiką tokiam draudimui, reiktų 15–18 mlrd. eurų.

„Teisinga vengrams tikėtis pasiūlymo“ iš Europos Komisijos tokiam smūgiui sušvelninti, socialiniame tinkle „Facebook“ sakė P. Szijjarto.

„Reikia visiško Vengrijos energijos infrastruktūros modernizavimo“, o jis atsieitų „nuo 15 iki 18 mlrd. eurų“, sakė jis.

Pirmadienį V. Orbanas pareiškė, kad jo šalis nepalaikys jokių sankcijų, kurios neigiamai paveiktų Vengrijos energetinį saugumą.

Vengrijos parlamente sakydamas kalbą V. Orbanas teigė, kad Vengrija neblokuos ES sankcijų, jei jos „neperžengs raudonos Vengrijos ekonominės apsaugos linijos. Tai yra, jei jos nekels pavojaus Vengrijos energetiniam saugumui“.

V. Orbanas kalbėjo, kad ES vadovai „įsitikinę, jog Europos sankcijos gali parklupdyti Rusiją,.. bet kad ir kaip stengčiausi, neprisimenu, kad žemyno blokada kada nors būtų buvusi sėkminga“.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, atvykęs į Briuselį susitikti su ES ministrais, paragino bloką greitai nutraukti mokėjimus Maskvai už energiją.

„Visi norime sužinoti, kaip baigsis ši saga“, – sakė jis.

„Kasdien Europos šalys toliau moka milijonus eurų Rusijai už dujas ir naftą, ir kaip tik šie pinigai paskui naudojami Rusijos karo mašinai finansuoti“, – pabrėžė jis.

ES taip pat planuoja šiemet dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, bet nenori uždrausti importo, nes tokiam žingsniui priešinasi Vokietija.

BNS