ES biudžete siūloma sparčiau didinti išmokas Lietuvos žemdirbiams: 2022 metais – 200 eurų

Vilnius

BNS nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt

139158

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos viršūnių susitikime.

„Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Atotrūkį tarp šalių žadama mažinti „per šešis vienodus etapus, pradedant nuo 2022 metų“, kartu įtvirtinama išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.

„Visos narės, kurių tiesioginės išmokos už hektarą nesiekia 90 proc. ES vidurkio, 50-ia proc. sumažins atotrūkį tarp jų dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES vidurkio per šešis vienodus etapus, pradedant nuo 2022 metų“, – rašoma dokumente.

Lietuvai derybose atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda šio pasiūlymo kol kas nekomentavo. Viršūnių susitikimo pirmąją dieną jis pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Naują projektą dėl 2021-2027 metų ES biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo Ch. Michelis pateikė ketvirtąją viršūnių susitikimo dieną, tikėdamasis, kad jis padės pasiekti perlaužimą įtemptose derybose dėl ūkio gaivinimo plano po koronaviruso sukeltos krizės.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad Lietuvos žemdirbiams svarbu, jog išmokos ilgainiui suvienodėtų, nes tik tai užtikrintų sąžiningą konkurenciją.

„Su didėjimu viskas tvarkoje. Tiems, kurie daug gauna, turėtų nedidėti, o tiems, kurie nepasiekė to vidurkio, turi didėti ir tada susilyginam bei žaidžiam teisingai“, – BNS pirmadienio vakarą sakė J. Talmantas.

„Įsivaizduokite, jie dabar važiuoja asfaltu, o mes paprastu žvyrkeliu, kaip mums juos pasiekti? Niekaip“, – pridūrė jis.

196 eurų už hektarą tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad numatyta suma Lietuvai buvo skirta, bet šis rodiklis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.

J. Talmantas skaičiuoja, kad tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkai kasmet gautų po 10 proc. daugiau, jeigu dirbama žeme neverstų apleistų plotų.

„Pjaunam, kertam krūmus apleistus, durpynus. Plotus didindami atskiedžiame tas išmokas ir stovime vietoje“, – BNS pirmadienį sakė jis.

Tiesioginių išmokų skirtumai Europoje iš dalies grindžiami tuo, kad dėl įvairių veiksnių gerokai skiriasi žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos, pradedant gamtiniais veiksniais ir baigiant darbo jėgos kaštais.

Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams nuo vidurkio gerokai atsilieka nuo pat įstojimo į ES.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt