Erkinis encefalitas – neverta likimo tampyti už ūsų

Šiauliai

Pavojus. Reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir vaikų apsauga. Mažieji mėgsta linksmai leisti laiką lauke, o žolėje žaidžiantys vaikai yra idealus taikinys erkėms. (Francesca Runza nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

94307

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – vienos pavojingiausių, tačiau tam, kad suprastų tikrąjį pavojų, žmogui neretai prireikia akistatos su pačia liga. Jos pasekmės dažnam išlieka visą gyvenimą arba nutinka dar blogiau, nes liga juokų nepripažįsta – erkinis encefalitas gali baigtis mirtimi.

Tikėjosi, jog erkių platinama liga skirta ne jam

Ponas Jonas sako nė nepastebėjęs, kai, kieme pjaunant žolę, į kirkšnį įsisiurbė erkė. Juodą jau išpampusią „uogelę“ jis pamatė vakare, susiruošęs į dušą. Nors teigiama, kad erkės aktyviausios ryte ir vakare, ponas Jonas įsitikinęs, kad kaktomuša su erke susidūrė per patį vidudienį. „Anksčiau apie erkes retai ką girdėdavau, o kad šitų gyvių turėtume savo kieme, buvo dar sunkiau patikėti. Matyt, klimato kaita ir žmonių elgesio pokyčiai suteikė joms pernelyg didelę laisvę“, – svarsto vyriškis.

„Pasigautą“ erkę sukamuoju judesiu jis ištraukė be didelio vargo ir tikrai negalvojo, kad būtent ši erkė gali būti pavojinga. Pasak vyriškio, jo imunitetas užgrūdintas nuo mažų dienų – žiemą jis mėgsta maudytis eketėje, žmona Bronelė pasirūpina, kad šeima valgytų sveikai, dauguma vaisių ir daržovių atkeliauja iš pačių puoselėjamo daržo. Atrodė, jokia liga nebaisi, juolab kad iki šiol niekuo rimtai nebuvo sirgęs, o jei koks nors virusas ir prikibdavo, žmonos vaistažolių arbatos tuoj pat jį išvaikydavo.

Ligą kūnas prisimins visą gyvenimą

Pirmuosius erkinio encefalito požymius, kurie pasireiškė, praėjus beveik porai savaičių po žolės pjovimo, vyras sako nurašęs gripui. Ėmė skaudėti galvą, šiek tiek pakilo temperatūra, vargino bendras silpnumas, laužė kaulus. Žmona patarė nueiti pas šeimos gydytoją, tačiau simptomai netrukus praėjo savaime, tad vizitas pas medikus pasirodė esąs netikslingas. Po savaitės savijauta staiga vėl pablogėjo. Pakilo temperatūra, ėmė svaigti ir stipriai skaudėti galvą, o kai vyras pradėjo vemti, sutriko jo koordinacija ir pritemo sąmonė, ponia Bronelė ne juokais išsigando ir iškvietė greitąją.

Deja, viruso sukeltam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra, tad medikai gydė tik jo simptomus. Blogiausia tai, kad net ir pasveikusį poną Joną visą likusį gyvenimą lydės ligos liekamieji reiškiniai. Vyriškį iki šiol vargina miego sutrikimai, jam sunku susikaupti, pablogėjo klausa, kamuoja raumenų skausmai ir silpnumas.

Pašlijusi sveikata privertė vyrą atsisakyti mėgstamos veiklos, pakeisti gyvenimo būdą.

Vienintelė prevencija – skiepai

Derėtų pažymėti, kad toli gražu ne visos erkės pavojingos, tačiau erkių infekuotumo rodikliai Lietuvoje yra ganėtinai dideli – esame endeminė erkinio encefalito šalis, tad į raginimus pasiskiepyti nereikėtų numoti ranka.

Skiepai ypač aktualūs tiems, kurių darbas arba poilsis susijęs su buvimu gamtoje, keliaujantiesiems į šalis, kur erkinio encefalito virusas yra plačiai paplitęs. Įsisiurbus erkei, erkiniu encefalitu užsikrėsti galima labai greitai, todėl, net ir operatyviai pašalinę erkę, nuo šios infekcijos neapsisaugosite.

Vis tik tikrinti, ar ant jūsų kūno nėra erkių, būtina, mat taip galite išvengti Laimo ligos. Jeigu erkė pastebima ir pašalinama iš karto po įsisiurbimo, infekcijos rizika žymiai sumažėja.

Būdingiausias Laimo ligos požymis – žiedinis odos paraudimas, kuris atsiranda, po erkės įsisiurbimo praėjus 1–4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti ne tik erkės įsisiurbimo, bet ir kurioje nors kitoje kūno vietoje (migruojanti raudonė). Dėmė palaipsniui plečiasi, o po mėnesio ar dviejų gali ir visai išnykti. Bet kokiu atveju ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjams išplitus organizme, gali pasireikšti nervų sistemos, atramos ir judėjimo aparato, širdies, akių, odos pažeidimų. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, tad žmogus Laimo liga gali sirgti pakartotinai.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima pradėti bet kuriuo metų laiku. Geriausia skiepytis žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol erkės dar neaktyvios ir nėra užsikrėtimo pavojaus. Nesuskubus pasiskiepyti iš anksto, šiltuoju metų laikotarpiu, kai erkės jau yra aktyvios, taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1–2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama, praėjus 9–12 mėnesių po antrosios. Gyventojų skiepijimas nėra finansuojamas valstybės, o vakcina kainuoja.

Ne tik apžiūrėti odą, bet ir išpurtyti drabužius

Didžiausia erkės įsisiurbimo tikimybė yra būnant saulės spindulių pasiekiamoje užuovėjoje, kur daug žemių ir drėgmę mėgstančių augalų. Taigi, būnant gamtoje, verčiau vengti tokių vietovių. Savose sodybose rekomenduojama pasirūpinti, kad augmenija nebūtų aukšta. Erkės paprastai nesiveisia pievose, kurios yra tinkamai nusausintos ir tvarkingai nušienautos. Jeigu įmanoma, pasirūpinkite, kad į jūsų daržą nepatektų laukinių gyvūnų. Erkių į žmonių gyvenamąsias vietas gali atnešti pelės, kurmiai, triušiai, lapės ir kiti smulkūs žinduoliai.

Miškas yra vienas dažniausių erkių apgyvendintų arealų, tad, poilsiaudami gamtoje, nuo erkių galite apsisaugoti, vilkėdami drabužius su ilgomis rankovėmis, avėdami aulinius batus, mūvėdami kelnes, nes erkės lengviau pastebimos ne ant plikos odos, o ant drabužių. Rinkitės šviesių spalvų rūbus, nes taip lengviau pastebėsite erkes. Pirkdami purškalus ar kitokius erkes atbaidančius repelentus, atminkite, jog nėra įrodyta, kad repelentai apsaugo nuo erkinio encefalito.

Reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir vaikų apsauga. Mažieji mėgsta linksmai leisti laiką lauke, o žolėje žaidžiantys vaikai yra idealus taikinys erkėms. Pakalbėkite su jais apie tai, kaip reikia atidžiai pasirinkti žaidimams tinkamas vietas, perspėdami dėl erkių, tačiau negąsdindami mažųjų.

Grįžus iš lauko, reikia ne tik akylai apžiūrėti odą, plaukus, bet ir rūpestingai išpurtyti drabužius. Tokie patikrinimai yra labai svarbūs, nes nesubrendusios erkės, dar būdamos nimfos stadijoje, yra labai mažos, todėl jas sunku pastebėti, jeigu jų specialiai neieškoma.

Ropinėdamos ant žmogaus kūno, erkės ieško drėgnų ir šiltų vietų, todėl yra linkusios pasirinkti plaukuotas vietas. Dažnai įsisiurbusios jos randamos kūno linkiuose ar galvos odoje. Įsisiurbusios erkės negalima pašalinti, naudojant jėgą. Panaudokite specialų pincetą ir atsargiai ištraukite erkę jos nesukiodami. Jeigu baiminatės, kad nepavyks, pagalbos kreipkitės į medikus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt