„Epso-G“ ir „Amber Grid“ vadovai teigia matantys ir savo atsakomybę dėl GIPL

Lietuva

„AmberGrid“ nuotr.

Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS

325800

Gamtinių dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ gavus baudą už Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas tinkamų sertifikatų neturinčias galimai rusiškas detales, tiek įmonės, tiek jos akcininkės – valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ – vadovai teigia matantys ir savo atsakomybę.

„Jeigu tai vyksta mūsų grupėje, tai yra ir mano atsakomybė. Šiuo atveju mūsų visų atsakomybė yra padaryti, kad būtų geriau, suvaldyti pasekmes, užtikrinti, kad būtų saugu ir į ateitį daryti tai, kad ateityje kai kurie dalykai nepasikartotų“, – BNS teigė „Epso-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris.

„Mano kaip vadovo atsakomybė yra visada pati pirma ir didžiausia. Aš manau, kad mes tą problemą sprendžiame ir ieškome (būdų – BNS), kaip padaryti, kad kituose projektuose rangovai tokių galimybių niekada nebeturėtų“, – BNS sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

N. Biknius „Amber Grid“ vadovauja nuo 2020 metų balandžio, M. Keizeris „Epso-G“ grupei – nuo 2022 metų rugpjūčio.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį „Amber Grid“ 81,1 tūkst. eurų baudą skyrė už netinkamą GIPL naudojimą, dujotiekyje sumontavus 123 detales, neturinčias kilmę patvirtinančių dokumentų.

„Amber Grid“ vadovas pakartojo anksčiau išsakytą bendrovės poziciją, kad baudą bus siekiama išsireikalauti iš pagrindinės GIPL rangovės „Alvoros“. Tuo metu įmonė dar sprendžia, ar teismui bus skundžiamas VERT nutarimas.

„Mes dar analizuojame visus motyvus, tačiau akivaizdu, kad šitą problemą sukūrė rangovas „Alvora“ ir natūralu, kad šitos sankcijos kaštai bus išstatyti šitam rangovui“, – teigė N. Biknius.

„Epso-G“ vadovas sakė dar nesantis detaliai susipažinęs su reguliuotojo antradienį priimtu sprendimu. Pasak jo, GIPL dujotiekyje galimai sumontuotų rusiškų detalių problema yra „pakankamai sudėtinga ir nevienareikšmiška“.

„Manau, kad reguliuotojas įvertino labai daug įvairių aplinkybių, įskaitant ir savo ankstesnio tyrimo apimtyje, ir „Amber Grid“ vaidmenį, argumentus. Tik kelios dienos praėjo, bet tikiu, kad šiame etape pati bendrovė įsivertins šitas išvadas“, – teigė M. Keizeris.

„Nuo klastojimo ne visada įmanoma apsisaugoti“

„Epso-G“ vadovas pabrėžė, kad teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo statant GIPL „nuo kurio ne visais atvejais galima apsisaugoti“.

Pasak M. Keizerio, „objektyviau spręsti atsakomybės klausimus“ bei ieškoti kaltųjų bus galima teisėsaugai baigus tyrimą.

„O mūsų grupėje, ką ir rašė žiniasklaida, žmonės prisiėmė tam tikra prasme atsakomybę atsitraukdami nuo savo pareigų“, – pridūrė jis.

Teisėsauga šiuo metu atlieka dar 2022 metų liepą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL.

Liepą naujienų portalas „15min“ pranešė apie iš pareigų pasitraukusį prieš kelerius metus „Amber Grid“ vidiniam tyrimui vadovavusį bendrovės Prevencijos skyriaus vadovas Vilmantą Bieliauską bei „Epso-G“ atitikties ir rizikų valdymo vadovą Romas Zienka.

Kiek anksčiau skelbta, jog „Amber Grid“ paliko dar keturi žmonės, atsakingi už magistralinio dujotiekio priežiūrą bei projekto įgyvendinimą – technikos direktorius Andrius Dagys, GIPL techninės priežiūros vadovas Janas Kropa, suvirinimo kokybės inžinierius Artūras Buchovecas ir techninės priežiūros inžinierius Vytautas Naginė.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT balandį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias tinkamų sertifikatų neturinčias ir iš standarto neatitinkančio plieno pagamintas GIPL sumontuotas galimai rusiškas jungiamąsias detales, ant kurių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.

Reguliuotojo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko dujotiekio techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.

Šią išvadą dujų perdavimo operatorė yra apskundusi teismui.

Savo ruožtu pagrindinė GIPL dujotiekio rangovė „Alvora“ nekart teigė, jog rusiškos žymos ant GIPL dujotiekio jungiamųjų detalių atsirado dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – esą jas gaminant Lenkijoje buvo naudotos Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ žaliavos.

Apie tai, kad dujotiekyje tarp Lietuvos ir Lenkijos galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, pirmasis praėjusių metų birželį paskelbė su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt