Epidemiologinei situacijai blogėjant, uostamiestis gyvena šventiniu ritmu

Klaipėda

Vitos Jurevičienės nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

183149

Epidemiologinei situacijai Vakarų Lietuvoje vis blogėjant, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, jog žmonės turėtų elgtis atsakingiau. Tačiau uostamiestyje ir toliau gyvenama šventiniu ritmu: jau šį savaitgalį bus minimas miesto gimtadienis, organizuojama „Mėlynoji vakarienė“, taip pat artėja ir Klaipėdos pilies džiazo festivalis.

Statistikos departamento duomenimis, pirmadienį šalyje buvo nustatyta 211 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, o Klaipėdoje ši liga nustatyta 25 gyventojams.

Savaitinis naujų ligos atvejų skaičius Lietuvoje ir Klaipėdoje toliau didėja - šalyje augimas šį kartą siekia net 122 proc., o Klaipėdoje - 102 proc. Susirgimų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų skaičius šalyje per parą pakilo nuo 65,9 iki 71, o Klaipėdoje - nuo 183,8 iki 199 atvejų.

Uostamiestis pagal šį rodiklį tarp visų šalies savivaldybių nuo šeštadienio išlieka antroje vietoje nuo galo, o pirmoje vietoje - Palanga, kurioje šis rodiklis jau siekia 243 atvejus. Šalia jos rikiuojasi ir kitos Vakarų Lietuvos savivaldybės: Skuodo - 166 atvejai, Kretingos rajono - 158,1 atvejo bei Šilutės rajono savivaldybė su 142,9 atvejo.

Išsakė kritiką Statistikos departamentui

Nors šiuo metu Lietuvoje pagal sergamumą COVID-19 liga pirmauja didžiausias šalies kurortas Palanga, tačiau Palangos meras Šarūnas Vaitkus išsakė abejonę dėl pateikiamų statistikos duomenų teisingumo.

„Statistikos departamentas skelbia, kad 100 tūkstančių gyventojų tenka 201 naujas ligos atvejis, o šiuo metu Palangoje esą serga 35 asmenys. Vis dėlto reali situacija kurorte visai kitokia - tarp naujų susirgimo atvejų tik 18 palangiškių. Praktiškai dvigubai mažiau, nei skelbia oficiali statistika. Likusi pusė sergančiųjų, kurie įtraukti į Palangos susirgimų statistiką, buvo atvykę į kurortą pailsėti žmonės, bet jie nėra nuolatiniai miesto gyventojai ir nėra čia deklaravę savo gyvenamosios vietos“, - pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Palangos meras.

Jis dėstė, jog Palangai šalyje taikoma skaičiavimo metodika netinka, nes jei jau skaičiuojami visi kurorte sergantieji COVID-19, tuomet šis skaičius, mero teigimu, turėtų būti dalijamas ne iš nuolatinių Palangos gyventojų skaičiaus, o iš faktinio tuo metu kurorte esančių žmonių skaičiaus.

„Žinant, kad vienu metu vasarą Palangoje vieši keli šimtai tūkstančių žmonių, naujų atvejų šimtui tūkstančių gyventojų nėra tiek jau ir daug. Beje, neteisingai skaičiuojamos statistikos klausimas viešai keltas ne pirmą kartą, paskutinį kartą apie realią situaciją iškraipančius skaičius su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais kalbėta praėjusią savaitę.

Jie pripažino, kad statistikos skaičiavimas yra netikslus. Jei susirgimų atvejų skaičiavimo metodika nesikeis, daug poilsiautojų sulaukiantys kurortai gali patekti ir į juodąją zoną“, - dėstė Š. Vaitkus.

Lietuvos statistikos departamento pasiteiravus, kokia yra susirgimo atvejų skaičiavimo metodika, „Vakarų ekspresui“ buvo paaiškinta, jog tyrimas priskyrimo konkrečiai savivaldybei vykdomas pagal eiliškumą:

a) registracijos metu tyrimui mobiliajame punkte asmens nurodyta savivaldybė;

b) jei tokios nėra, yra parenkama pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašęs tiriamas asmuo, savivaldybė;

c) jei tokios nėra, imama asmens deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje savivaldybė;

d) jei ir tokios nėra, tada naudojama tyrimą užsakiusios įstaigos savivaldybė.

„Taigi, mero pasvarstymai, kad į Palangą atvyksta poilsiautojai ir, jei jie suserga, priskiriami Palangai, gali būti, jei patys žmonės mobiliajame punkte nurodo, kad gyvena Palangoje.

Jei jie to nenurodo, vadinasi, priskiriami pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašęs tiriamas asmuo, savivaldybei. Tik poilsiaujantys Palangoje kažin ar yra prisirašę kurorto poliklinikoje.

Toliau, kaip matote, - deklaruota gyvenamoji vieta ir tik po to imama tyrimą užsakiusios įstaigos savivaldybė, konkrečiu atveju būtų Palanga“, - dėstė Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus laikinoji patarėja Eglė Vankevičė.

Jūros šventės atgarsiai

Praėjusį savaitgalį praūžus begales įvairiausių kalbų ir nuomonių sukėlusiai Jūros šventei, atgarsiai apie ją - skirtingi. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, jog iš organizatorių pusės buvo padaryta viskas, kad saugumas šventės metu būtų maksimaliai užtikrintas.

„Organizatoriai ir jų pagalbininkai savo namų užduotis ir egzaminą tikrai išlaikė labai gerai, o kaip išlaikė atvykę svečiai, matyt, parodys laikas ir po kažkiek laiko tikriausiai ir testai. Labai tikiuosi, kad vis tik didžioji dalis žmonių, kurie atvyko į Klaipėdą, girdėjo kvietimus ir priminimus, ko laukiame ir ko nelabai laukiame Klaipėdoje“, - sakė V. Grubliauskas.

Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas pabrėžė, jog tiek šventės svečiai, tiek ir dalyviai atsipalaidavo per daug.

"Tenka apgailestauti dėl žmonių, kurie dalyvavo, kad jie ignoravo ir organizatorių prašymus, ir mūsų rekomendacijas. Kai mūsų žmonės vaikščiojo ir pastabas davė prekeiviams, tai ne visi sureaguodavo.

O šnekant apie atstumus koncertų metu, tai visi buvo susigrūdę, atstumų nebuvo išlaikoma, šiuo atveju tai yra žmonių atsakomybė, sąmoningumo lygis ir požiūris į situaciją.

Manau, kad svečiai pasirodė ne iš gerosios pusės.

Buvo vienetai, kurie dėvėjo kaukes, laikėsi atstumų, bet dauguma ignoravo visus prašymus ir reikalavimus", - apie Jūros šventės svečių sąmoningumą kalbėjo R. Grigaliūnas.

Šventės metu buvo sudaryta galimybė klaipėdiečiams ir miesto svečiams pasiskiepyti pageidaujama vakcina. Tad per Jūros šventę pasiskiepyti sutiko beveik 1 000 žmonių. Uostamiesčio mero teigimu, jam pačiam teko kviesti žmones skiepytis, tačiau didžioji dalis pakviestųjų jau buvo vakcinuoti.

„Matydamas tą nemenką minią žmonių viename ar kitame koncerte klausiu: kas man gali įrodyti, kad tai nėra 46 proc. Lietuvoje vakcinuotų žmonių? Čia klausimas sąmoningumo, kiek ir kaip jis buvo įgyvendintas, tai palikime tų žmonių, kurie dalyvavo sąžinei, bet kas liečia organizatorius, galime jiems žemai nusilenkti.

Turime kuo pasidžiaugti, o tie, kurie nesisaugojo ir nesaugojo kitų, tegul jie nerimauja“, - tikino V. Grubliauskas.

Ir toliau planuojami renginiai

Nors uostamiestis pagal sergamumą COVID-19 liga užima antrąją vietą nuo galo, o situacija vis blogėja, tačiau ir toliau čia planuojami masiniai renginiai. Jau šį savaitgalį uostamiestis švęs miesto gimtadienį, ir, mero teigimu, renginio atšaukti neplanuojama.

„Miesto gimtadienis - tai šventė, kuri tikrai įvyks. Netgi magistrų apdovanojimai įvyks gryname ore, tai manau, kad užtikrinimas tų reikalavimų bus, jis galioja visiems vienodai. Manau, kad miesto gimtadienis net ir tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis tikrai įvyks ir miestas atšvęs savo gimtadienį gražiai, įdomiai ir tuo pat metu saugiai“, - dėstė uostamiesčio meras.

R. Grigaliūno tikinimu, planuojant kitus renginius, derėtų atkreipti dėmesį į jau išsakytas pastabas ir ankstesniuose renginiuose padarytas klaidas, jog jos nebūtų kartojamos.

„Jei planuojama kažkokius renginius organizuoti, tikrai turėtų organizatoriai atsiversti Sveikatos apsaugos ministerijos puslapį, ten yra Operacijų centro vadovo sprendimai, su jais reikia susipažinti. Yra taisyklės, jų reikia laikytis“, - sakė R. Grigaliūnas.

Privalomas testavimasis kelia rūpesčių

Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta (indiškosios) atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigaliojo papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės privalomai profilaktiškai tikrintis dėl koronaviruso. O atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo.

Tačiau toks sprendimas, pasak V. Grubliausko, kelia rūpesčių mobiliesiems testavimo punktams. Vietų sparčiai mažėja, o norintieji atlikti testą privalo laukti arba vykti į kitą savivaldybę.

„Tai užkrovė didžiulį rūpestį visiems mobiliesiems testavimo punktams ir jeigu Klaipėdos mobilusis punktas dirbo maksimaliomis apsukomis septynias dienas per savaitę, tai kai kurie mūsų kaimynai iki šiol dirbo tik tris kartus per savaitę, kai kas nedirbdavo savaitgaliais.

Bet apimtys yra tokios, kad vasaros režimas nebetinka. Aš kviečiau primygtinai visų savivaldybių atstovus kibti kuo greičiau į bendro darbo iššūkį ir dirbti visiems šiandieninės aktualijos kontekste“, - sakė V. Grubliauskas.

Problemą dėl testavimo apimčių padidėjimo išsakė ir R. Grigaliūnas, kurio tikinimu, perpildyti testavimo punktai užkerta galimybę žmogui laiku išsitirti.

„Mobilieji punktai yra užversti norinčiais testuotis. Kai mes nustatome artimą kontaktą turėjusius asmenis, jie turi išsitirti ir tokiu atveju, kai kelioms dienoms nėra žmogui galimybės užsiregistruoti, mes matome nemažą problemą, kad negali kontaktą turėjęs žmogus išsitirti ir įsitikinti, ar jis serga, ar ne.

Kai kurie būna priversti važiuoti į kitus rajonus, kur yra mažesnis krūvis, tačiau tai nėra gerai, nes tyrimas turi būti atliekamas greitai ir operatyviai“, - apie problemą kalbėjo R. Grigaliūnas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikino, jog svarstoma galimybė nuo rudens nebekompensuoti privalomo testavimo nepasiskiepijusiems ar COVID-19 liga nepersirgusiems tam tikrų profesijų atstovams. O kai kuriems darbuotojams planuojama taikyti ir privalomą vakcinavimą.

„Rudens sesijai ruošiamės diskutuoti apie galimybę numatyti tam tikroms veikloms privalomą skiepijimą. Kalbama būtų apie medikų bendruomenę, socialinę globą ir panašiai“, - dėstė A. Dulkys.

Ministras taip pat nurodė, kad artimiausiu metu planuojama plėsti ir sąrašą specialybių, kurioms reguliarus testavimasis būtų privalomas.

Rudenį taip pat turėtų būti priimti ir sprendimai, kad už privalomąjį periodinį testavimąsi susimokėtų pats darbuotojas arba jo darbdavys.

„Žinutė mano būtų tokia, kad jau dabar pradėsime svarstyti dar papildomų grupių įtraukimą. Kokių, šiandien atsakyti dar negaliu, bet tarsimės. Būtų dar plečiamos grupės, kurioms reikėtų testuotis.

Dar kitas žingsnis būtų, bet čia jau kalbame apie rudens sesiją, kad matant, kaip mus sekasi skiepytis, taip pat būtų ruošiami teisės aktai, susiję su tuo, jog arba žmogus, arba darbdavys turėtų dengti tokius kaštus“, - sakė A. Dulkys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, jog kylant naujai pandemijos bangai ir svarstant naujus ribojimus, galimybių pasas turėtų būti naudojamas vis plačiau.

„Galimybių pasas iš esmės yra “išjungtas„ iš absoliučios daugumos veiklų, jis yra paliktas tik renginiams. Kada mes kalbame apie kažkokius naujus galimus epidemiologų ir situacijos padiktuotus apribojimus, tai mes kalbame apie galimybių paso veiklos plėtimą, tarkime, kažkokiose kitose srityse“, - tikino A. Armonaitė.

Pasak ministrės, Vyriausybės sprendimai priklausys nuo pandemijos plitimo ir ypač žmonių pasirinkimo skiepytis ar ne: „Šiuo metu iš esmės tai nėra šiaip pandemija, tai yra žmonių, kurie nepasiskiepijo, pandemija.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt