Emocinis valgymas: priežastys ir išeitys

Maistas yra mūsų gyvybės šaltinis, tačiau kartais jis gali atsisukti prieš mus ir įtraukti į pavojingą priklausomybę. Siekiant suprasti, ar jau verta susirūpinti savo valgymo įpročiais, derėtų pirmiausia išmokti atskirti fizinį ir emocinį alkį. Pasak Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorės, maisto blogerės, „Cukraus detoksas“ knygos autorės Kristinos Bondar, svarbiausia – išsiaiškinti priežastį, įtraukusią į šį emocinio valgymo verpetą.

„Emocinė priklausomybė maistui priverčia galvoti arba prisiminti tą momentinės laimės jausmą, kurį patirsime valgydami desertą arba asocijuoja su laimingais/linksmais įvykiais praeityje, su paguoda, jaukumu, pagyrimu, t. y. jausmais, kurių šiuo metu mums trūksta“, – pastebi K. Bondar. Asmeninio archyvo nuotr.

Sėkmės ir nesėkmės – lėkštėje

– Kaip apibrėžtumėte, kas yra emocinis valgymas?

– Emocinis valgymas formuojamas mums nuo vaikystės, prie to, visiškai nenorėdami, dažniausiai pirmieji prisideda mūsų tėvai.

Kitas emocinio valgymo pavyzdys, kuomet tam tikrus įvykius pradedame sieti su maistu. Pavyzdžiui, kai draugai skambina ir kviečia į gamtą, mūsų galvoje visų pirma kyla klausimas, ne kur važiuosim, o ką kepsime ant laužo, o kol tas maistas keps, kuo užkandžiausime. Jei netikėtai užsuka svečiai, šeimininkės veidą dažnai iškreipia siaubas „aš neturiu kuo pavaišint!“ Ėjimas į kiną mums siejasi su spragėsiais ir kola, ėjimas į teatrą – su pertraukos metu geriamu karštu šokoladu ir pyragėliu bufete. Net verslo susitikimai vadinami verslo pietumis ir pusryčiais. Sunku net prisiminti savo gyvenimo sferą, kurios niekaip nesiejame su maistu.

Užduoti kontrolinius klausimus

– Emocinis valgymas ir fizinis alkis: kaip juos atskirti?

– Valgome tam, kad turėtume energijos, o mūsų kūnas galėtų pilnavertiškai funkcionuoti. Apie maisto medžiagų trūkumą mums praneša alkis.

Emocinis valgymas dažniausiai kyla ne iš alkio, o iš asociacijos su jau buvusia praeityje situacija, prisiminimu apie kažkokio patiekalo skonį arba apie buvusį malonų jausmą, kurį patyrėme seniau, valgydami tą patiekalą. Su alkiu jis nesusijęs, tik su prisiminimais, įsivaizdavimu arba lūkesčiais patirti malonumą.

Iš pradžių atskirti vieną nuo kito gali buti sunku, nes nesame pratę tai daryti. Reikia mokytis juos atskirti užduodant sau kontrolinius klausimus: ar aš tik­rai alkanas?; ar maistas, kurį aš planuoju valgyti, bus naudingas mano organizmui ar tik stimuliuos skonio receptorius?; kaip aš jausiuosi suvalgiusi šitą patiekalą/produktą? Jei šių klausimų „testo“ patiekalas nepereina ir vis tiek atsiduria mūsų skrandyje – tuos pačius klausimus siūlau užduoti sau ir pavalgius po pusvalandžio. Jei versijos nesutaps, pasidavėme emociniam valgymui arba maisto priklausomybei.

Dažnai prisivalgę netinkamų produktų, jaučiame kaltę, nepasitenkinimą savimi, kad pasidavėme.

– Kodėl mums nuolatos norisi deserto ar mėgstamo, ne itin sveiko patiekalo?

– Tam yra fizinės ir emocinės priežastys. Fizinės kyla iš to, kad esame priklausomi nuo tam tiktų produktų, labiausiai – nuo cukraus. Rafinuoto cukraus yra beveik visuose produktuose. Gamintojai puikiai žino, kad cukrus – yra puikus skonio stipriklis ir jis stimuliuoja smegenų malonumo centrus. Tiesa, labai trumpam. Tyrimais įrodytas fizinės priklausomybės nuo cukraus modelis – jis stimuliuoja tuos pačius smegenų centrus, kaip ir opiondiniai narkotikai. Pats stip­riausias priklausomybės efektas buvo įrodytas valgant cukrų kartu su hidrintais riebalais. Būtent šie ingredientai yra visų mus taip traukiančių desertų pagrindas.

Išeitis – atrasti džiugią veiklą

– Kokios emocinio valgymo pasekmės? Ką dažniausiai kankina šis sutrikimas?

– Beveik visi turime emocinio valgymo ir maisto priklausomybių. Vieni labiau, kiti mažiau, bet visi esame linkę taip kompensuoti trūkstamus mums jausmus ir patyrimus, maiste ieškome laimės.

Labiausiai emocinis valgymas pasireiškia žmonėms, kurie nėra laimingi, nesijaučia mylimi, neturi artimų draugų, mėgstamų užsiėmimų, yra uždaresni. Todėl maistas dažnai tampa paguoda, prizu ir vieninteliu malonumu. To šaknys gali būti labai gilios, ateiti iš vaikystės arba kokių nors gyvenimo praradimų ar sukrėtimų. Tuomet žmonės bando laikytis dietų, tačiau jos niekuomet neatneš rezultatų, kol žmogus pasąmonėje neatsies malonumo valgant su tikraisiais gyvenimo džiaugsmais ir neatras veiklos, kuri jam teiktų ilgalaikį pasitenkinimą ir džiaugsmą.

– Kaip išsivaduoti iš užburto persivalgymų rato? Kaip išmokti valdyti emocinį valgymą?

– Atrasti tas sritis savo gyvenime, kurias visiškai be reikalo susiejote su maistu, pavyzdžiui, verslo pietūs, susitikimas su drauge, pasivaikščiojimas parke, teatras ir pan. Analizuoti savo valgymus, užduodant sau kontrolinius klausimus. Ieškoti emocinio valgymo priežasčių, bandant išsiaiškinti, kokį jausmą šiuo metu slopinate ar bandote kompensuoti maistu, sąmoningai mokytis atrišti trumpalaikį valgymo malonumą nuo ilgalaikį džiaugsmą suteikiančios veiklos. Vengti fizinę priklausomybę sukeliančio maisto.