Emigranto nuotraukose – gyvieji ir iškeliavę anapilin

Laiptų galerija“ atveria erdves Vaido Geriko fotografijų parodai „Žagariečių portretai. Gyvenimas prie malkomis kūrenamos krosnies. Parodos atidaryme dalyvaus ir Valdas Balčiūnas – 2015 metų Tolerancijos žmogus.

Žagarės gyventojų portretus užfiksavo buvęs žagarietis, šiuo metu gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, Vaidas Gerikas. Daugelis iš fotografijose žvelgiančių žmonių jau iškeliavę anapilin. Užfiksuoti savo namuose ar prie pačių rankomis sodintų medžių, daugybę metų tarnavusio pietų ar darbo stalo, ant lovos, prie krosnies su nušveistais puodais ar prie seno namo, jie tampa nemirtingi. Pasak autoriaus, savo fotografijų ciklu (20 fotografijų) jis pasakoja apie kartą, kuri per kelis dešimtmečius tapo reikšmingų kultūrinių ir politinių permainų liudininkais.

Tradicinis suvokimas apie Žagarės miestelį prasiplečia – tai ne tik Kultūros sostinė ar Žagarės vyšnių festivalio erdvė, išskirtinis savo geologiniais gamtos paminklais – Žagarės atodanga, Žagares ozu, Raktės piliakalniu. Tai Šiaurės Lietuvos miestas, visai šalia Latvijos sienos – vienas žymiausių Šiaurės Lietuvos kultūrinio, istorinio bei urbanistinio paveldo saugotojų. Žagarė – vienas seniausių miestų Baltijos salyse, savo kaip gyvenvietės gyvavimo metus skaičiuojantis nuo 1198-ųjų. XVII a. Žagarė buvo didesnis miestas už Šiaulius. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Žagarėje gyveno apie 14 tūkst. gyventojų. Kultūrinių sluoksnių atveria Žagarės senamiestis, kur išlikęs XVI a. gatvių tinklas, akmeniniai gatvių grindiniai, XIX a. pab. – XX a. pr. nedidukai mediniai nameliai, raudonų plytų namai, atsiradę po didžiųjų miestą nusiaubusių gaisrų. Išskirtinis bruožas tas, kad namų lauko durys išeina į gatvę. Tai buvo žydų namai.

Nykstančių Šiaurės Lietuvos miestelių akivaizdoje Žagarės žmonių veidai primena gyvenimą, kupiną senosios kultūros ir istorijos.

Vaidas Gerikas – fotografas

Vaido Geriko tikslas – užfiksuoti atskirus žmones, asmenybes, kurios formavo Lietuvą iššūkių ir perversmų metais. Kiekviena istorija, kurią girdėjo dirbdamas fotografas, kiekvienas žmogus kurį jis fotografavo – tarsi atspindys atskiros kovos, kurią jis turėjo išgyventi. Pradėdamas šį darbą senolių namuose, jų aplinkoje, Vaidotas labai džiaugėsi sumanymu. Net nenumatė, kad prasidės ilga dvasinė kelionė, nes kiekvienas fotografuotas žmogus turėjo savo nepaprastą gyvenimo istoriją ir patirtį. Šis dramatiškas projektas pakeitė fotografo santykį su praeitimi, tad jis tikisi, kad jo fotografijos kažkaip pakeis ir žiūrovų požiūrį bei santykį . „Šie žmonės pragyveno karą, pokarį, praėjo gulagus, sibirus, bet vis tiek sugebėjo išlikti žmonėmis, išlaikyti vidinę ramybę, atsispindinčią veiduose. Ne aš kūriau jų portretus, aš tik spustelėjau mygtuką“, – sakė fotografijų autorius.

Iš Žagarės kilęs fotografas Vaidas Gerikas šiuo metu gyvena Anglijoje. Ten išvyko 2001 metais, baigęs muzikos pedagogikos studijas Rokiškio kultūros mokykloje, vėliau – chorvedybą Klaipėdos universitete. Emigracijoje jaunas vyras aktyviai įsijungė į labdaringą veiklą, muzikinį vietos gyvenimą, prisiminė ir savo pomėgį – fotografiją, kuri jam atvėrė kelią į Anglijos žurnalus. “Fotografija pradėjau domėtis 12 metų, fotografavau savo pirmuoju fotoaparatu „Smena 8M“ dvikojus bei keturkojus savo šeimos narius. Profesionaliai pradėjau fotografuoti 2008-aisiais, kai automobilių žurnalo „Japanese Performance“ redaktorius, atsitiktinai pamatęs mano darbus, pakvietė fotografuoti automobilių žurnalo straipsniams. Tokia buvo komercinės fotografijos karjeros pradžia. Teko fotografuoti ir vestuves, ir individualias šeimos fotosesijas. Prieš trejus metus, palikęs specialiosios pedagogikos darbą, prisiverčiau surizikuoti ir užsiimti tik fotografija. Per fotografinės karjeros istoriją darėsi vis aiškiau, kad mane labiausiai domina žmonių portretai, nes taip turiu galimybę geriau žmones pažinti, išgirsti jų gyvenimo istoriją“, – pasakoja V. Gerikas.

VALDAS BALČIŪNAS – verslininkas iš Žagarės, siekiantis atgaivinti miestelio žydų atmintį, 2015 m. jam suteiktas Tolerancijos žmogaus titulas.

Valdas Balčiūnas – žmogus, kurį iš Žagarės kilusių žydų palikuonys pasirinko padėjėju, ieškant tiltų tarp dabartinių jų namų ir tėviškės, iš kurios Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas išvarė jų protėvius. „Istoriniai duomenys rodo, kad iki Antrojo pasaulinio karto lietuviai ir kitų kultūrų žmonės puikiai jautėsi daugiakultūrinėje aplinkoje – puikiai sugyveno Žagarėje. Tai mane ir skatino domėtis, atnaujinti ryšius ir skatinti bendrauti tą buvusių „žagariečių“ bendruomenę“, – sakė 2015 metų Tolerancijos žmogaus vardą pelnęs V.Balčiūnas.