Elektrą patys gaminantys gyventojai kainų pasiutpolkėje nedalyvauja

Elektros kaina – pagrindinė pokalbių tema pastarąsias savaites. Gyventojai piktinasi kelis kartus išaugusiomis sąskaitomis už elektrą, nepasirinkusieji tiekėjo šokiruoti kainos biržoje, o pasirinkusieji įsipareigojimų laikytis atsisakiusį tiekėją sutrikę – ką daryti? Daugelis dabar pavydi tiems, kurie elektrą gaminasi patys. Šiaulietis Gintaras, prieš metus įsirengęs saulės jėgainę, sutiko pasidalyti patirtimi.

Sąskaita nepasikeitė

Šiauliečio Gintaro keturių asmenų šeima, pernai pavasarį įsirengusi saulės jėgainę ant gyvenamojo namo stogo ir vartojanti jos pasigamintą elektros energiją, šios vasaros elektros kainų pasiutpolkėje nedalyvauja. Jų sąskaita niekaip nepasikeitė – jie moka tuos pačius 26 Eur kas mėnesį už pasirinktą galios kiekį.

„Pagal pasirinktą planą (iki 10 kW galios) mes ir mokame už 10 kilovatų įsirengtos galios. Tas mėnesinis mokestis susidaro 26 Eur 27 ct. Tai tiek kainuoja viso namo išlaikymas mėnesiui. Taip ir reikia skaičiuoti metams, iš kurių 5 mėnesius man nieko nekainuoja, nes dar turiu ir perteklių“, – kainos aritmetiką dėlioja Gintaras.

Į šią sąskaitą įeina elektros energijos sąnaudos šviesai, buitiniams prietaisams, šildymo sistemai „oras–vanduo“ bei karštam vandeniui ruošti. Pasak Gintaro, tai yra mokestis už galią, o papildomai už elektrą nieko nereikia mokėti. Šeima kainos skirtumą pajustų tik tuo atveju, jei pačių sugeneruotos elektros neužtektų. Bet per šiuos metus taip nenutiko, buvo net perteklius, tad ir mokėti net kelis mėnesius nereikėjo.

Investicija greitai atsiperka

Tokio elektros sąskaitų stabilumo dabar pavydi daugelis gyventojų, perkančių elektrą iš pasirinktų tiekėjų ar biržoje. Žinoma, ne visi turi galimybę įsirengti nuosavą elektrinę ant stogo, dalis baiminasi, kad tai labai brangi investicija, kuriai neturi pinigų.

Gintaras sako, kad ir jų šeima iš anksto skaičiavo, kiek suvartoja, kiek sumoka, kiek reikės mokėti, per kiek atsipirks. Jų keturių asmenų šeima gyvena 160 kv. metrų name, kurio šildomas plotas sudaro apie 130 kv. metrų.

„Mes suvartodavome iki 8 tūkst. kilovatų per metus. Tai įsirengėme su atsarga, kad būtų 10 kW. Mūsų investicija buvo per 8 tūkstančius eurų, tačiau, gavus paramą, išėjo tik apie 5 tūkstančius. Atsargiai paskaičiavome, kad mums tai atsipirks per 5 metus. Galvoju, kad gal ir greičiau atsipirks. Bet nebesuku dabar dėl to galvos, nes mokėjimas kas mėnesį yra tik 26 Eur. Tiesiog pagalvojau, kad tai ilgalaikė investicija, kurią planuoju 20 metų, ir nėra didelio skirtumo, ar per trejus, ar per ketverius metus ji atsipirks“, – sprendimu dabar džiaugiasi vyras.

Kokio dydžio investicija reikalinga, labai individualu. Gyventojams parama teikiama elektros jėgainės įrengimui iki 10 kW galios. Tad kiekvienas gali įsirengti pagal savo poreikius.

Paklausa koreguoja kainas

Šiaulietis Gintaras saulės elektrinę įsirengė pernai balandį. Nors praėjo vos daugiau nei vieni metai, paklausa taip pakėlė kainas, kad, pasak jo, dabar už tokią sumą saulės elektrinės nebeįsirengsi.

Per šį laiką nusidriekė norinčiųjų eilės, ima trūkti baterijų modulių, stinga montuotojų, kyla darbo jėgos kaina, tenka laukti ilgiau. O dar norima pataikyti ir į tą etapą, kai gyventojams skiriama parama atsinaujinančių energijos šaltinių įrangai.

Nepaisant to, jei reikėtų apsispręsti dabar, Gintaras nedvejotų: nelauktų nei kainų kritimo, nei šaukimo valstybės paramai.

„Kai dabar elektros kainos tokios žvėriškos, net nelaukiant to šaukimo (kvietimo teikti paraiškas kompensacijoms saulės energijos jėgainėms įsirengti), apsimoka pačiam įsirengti. Ypač jei daug suvartoji, atsipirks iki kitų metų šaukimo“, – įsitikinęs gyventojas.

Savos elektros pakanka

Dar vieną buvusią baimę – kad pasigamintos elektros neužteks ir reikės mokėti už ją papildomai – išsklaidė patirtis. Gintaras visus metus stebėjo procesą, kuris labai priklauso nuo gamtos. Elektrą saulės baterijos generuoja maždaug nuo kovo iki lapkričio, o žiemos mėnesiais ji beveik nesigamina, ypač jei modulius apsninga.

„Nuo kovo iki lapkričio turi sukaupti tokį kiekį, kurio turi užtekti visiems metams. Mums užtenka ir dar perteklius lieka. Kraštutiniu atveju, jei man šilumos nepakaks, galima užsikurti krosnelę. O jei man 10 kW nepakaks (planuojame pirkti antrą šaldytuvą), sumokėsiu kažkiek už galios padidinimą ir mokėsiu nebe už 10 kW, o už 11 kW“, – problemos ir dėl galimo trūkumo nemato jis.

Pagrindinis patarimas planuojantiesiems įsirengti saulės jėgainę – skirti laiko ir pasidomėti įvairiais pasiūlymais, modulių variantais ir reikalavimais. Nes svarbu viskas: ir stogo kryptis (idealu – pietūs), ir pasvyrimo kampas, daug yra techninių niuansų, netrūksta rinkoje ir marketinginių triukų.

Jei paaiškėja, kad netinka įsirengti ant savų pastatų, yra galimybė naudotis nuo namų nutolusiais populiarėjančiais saulės parkais.

„Jei neturi kaip įsirengti, gali pirkti energiją saulės parke. Tik ten reikia už priežiūrą mokėti. O čia man nereikia nieko mokėti: lietus nuplauna ir viskas“, – sako Gintaras.

Valstybės paskata gaminantiems vartotojams

Žaliosios energetikos plėtra yra vienas iš šalies prioritetų, todėl skatinama finansiškai. Gyventojams kompensuojama dalis išlaidų (socialiai remtinoms šeimoms paramos intensyvumas 85 proc.). Taip siekiama sukurti galimybes patiems energijos vartotojams pasigaminti savo poreikiams reikalingą elektros energiją ir sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių energijos sąskaitų.

Gaminančiais elektros energijos vartotojais, apytiksliais duomenimis, šiuo metu yra apie 23 tūkst. gyventojų. Daugelis jų yra įsirengę saulės elektrines ant savo namų stogų, o to padaryti negalintieji savo ūkiuose įsigyja elektros energiją iš saulės parkų. Po šių metų bumo jau skaičiuojama, kad gaminančių vartotojų metų gale bus kone dvigubai.

Jei ir toliau gaminančių vartotojų skaičius augs pagal numatytą scenarijų, 2030 m. planuojama, kad elektros gamintojais bus apie 150 tūkst. gyventojų. Ši prognozė gali išsipildyti ir greičiau, nes elektros kainos šuolis šią vasarą, spėjama, į norinčiųjų eilę privers stoti net ir skeptikus.