Ekstremaliųjų situacijų operacijų centre – sprendimai dėl sausros padarinių, pasiruošimas šaltajam metų periodui

Lazdijai

Etaplius.LTŠaltinis: Lazdijų rajono savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybės merė, Lazdijų rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovė Ausma Miškinienė surengė posėdį, kuriame aptarti svarbiausi šio laikotarpio klausimai: galimai užsitęsusi sausra savivaldybės teritorijoje bei pasirengimas šaltajam metų periodui: pavojingų užkrečiamų ligų plitimas, centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymas, kelių priežiūra, elektros energijos tiekimas bei priešgaisrinė sauga.

A. Miškinienė akcentavo, kad užsitęsusios sausros rajono savivaldybėje klausimas itin aktualus gyventojams. Didžioji jų dalis ūkininkauja ir sausringos vasaros padarinius skaudžiai pajuto, todėl savivaldybės operacijų centrui įvertinus situaciją, savivaldybės administracijos darbuotojai turi padaryti viską, kas nuo jų priklauso, kad padėtų nukentėjusiems ūkininkams.

Sausra oficialiai fiksuota trijose seniūnijose

Savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė akcentavo, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo gauta informacija iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Joje nurodyta, kad stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu užfiksuota 2023 m. rugsėjo 28 d. Lazdijų r. sav. Noragėlių seniūnijoje, o nuo spalio 1 dienos užfiksuota Seirijų ir Šventežerio seniūnijose.

Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama vadovaujantis Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“. Tam, kad įvykis būtų pripažintas ekstremaliu, jis turi atitikti bent vieną iš Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše patvirtintų kriterijų – stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį, ir pažeistas bendras plotas būtų ne mažiau kaip 10 ha ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, patvirtintiems Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliams – Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu temperatūros–kritulių indekso 30 iš eilės einančių parų vidurkis (skaitine reikšme) mažesnis negu 3,5.

Iki šios dienos savivaldybės teritorijoje yra pasiektas rodiklis dėl kritulių, bet nepasiektas kriterijus – bendras pažeistas plotas, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį, kuris turi būti ne mažiau kaip 10 ha. Pagal išvardintus kriterijus ekstremalios situacijos dėl sausros paskelbimui nėra teisinio pagrindo. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad, nors ūkininkų nusiskundimų girdisi, oficialiai dėl sausros padarytos žalos niekas nesikreipė.

Savivaldybės operacijų centras pritarė savivaldybės merės A. Miškinienės siūlymams:

pavesti Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriui surinkti informaciją iš besikreipiančių žemės ūkio subjektų apie žuvusius žemės ūkio augalus savivaldybės teritorijoje ir tai pagrindžiančius dokumentus, kad būtų pasiektas ekstremalaus įvykio kriterijus (stichinė sausra sukėlė žemės augalų žūtį ir bendras pažeistas plotas ne mažiau kaip 10 ha);
surinktą informaciją perduoti Ekstremalių situacijų operacijų valdymo centrui.

Didelio sergamumo rajone dar nėra

Užkrečiamųjų ligų plitimo duomenis apžvelgusi savivaldybės gydytoja Karolina Berčiūnaitė informavo, kad situacija šiuo metu nėra sudėtinga: neužregistruota nė vieno susirgimo gripu, koronavirusas pagal tai, kiek gyventojų kreipėsi į gydymo įstaigas, nustatytas 6 pacientams. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis serga 148 gyventojai. Pagal šiuos rodiklius rajono savivaldybė yra 27 vietoje iš 60 šalies savivaldybių.

Savivaldybės operacijų centras šiuo klausimu priėmė sprendimus:

nuolat sekti informaciją apie gripo, COVID-19 ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumą Lazdijų rajono savivaldybėje;
periodiškai priminti gyventojams apie ligų prevenciją ir profilaktiką;
atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimą, skelbti epidemiją, jeigu sergamumas viršytų 1500 atv./100 tūkst. gyventojų.

Siūlė imtis profilaktinių priemonių dėl legioneliozės

Apie šilumos tiekimo užtikrinimą šaltuoju metų periodu informavo UAB „Lazdijų šiluma“ direktorius Remigijus Aleksandras Viniarskas. Priminė, jog šildymo sezonas pradedamas, kai trijų iš eilės parų temperatūros vidurkis yra žemesnis negu 10 laipsnių. Pagal dabartines Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozes toks rodmuo spalio mėnesį neturėtų būti pasiektas, todėl ir šildymo sezonas gali neprasidėti. Įmonė kuru yra pasirūpinusi iš anksto, o tai leidžia nustatyti žemesnes negu praėjusiais metais šildymo ir karšto vandens kainas.

A. Viniarskas atkreipė dėmesį į situaciją dėl legioneliozės. Ji ypač galima butuose, kurie nėra nuolat gyvenami ir karštas vanduo nėra naudojamas, nes legionelės veisiasi ne vandenyje, o drėgnoje terpėje. Pasak direktoriaus, gyventojai patys turi imtis prevencinių priemonių, dažniau keisti vandens čiaupus ir dušų galvutes, kuriose užkratas dažniausia kaupiasi. Krintant oro temperatūrai, daugiabučių namų bendrijos ar jų administratoriai turi užtikrinti, kad langai ir kitos angos bendro naudojimo patalpose būtų užsandarintos, į jas nepatektų šaltis ir nesukeltų vamzdynų avarijų.

Priimti savivaldybės operacijų centro sprendimai šiuo klausimu:

užtikrinti kuro tiekimą bei reikiamas kuro atsargas;
įvertinti ir tinkamai paruošti pastatus bei šilumos punktus iki šilumos tiekimo sezono pradžios.

Vandens tiekimui grėsmių šiuo metu nėra

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą apžvelgęs UAB „Lazdijų vanduo“ direktorius Eimantas Zaburas teigė, kad vandens tiekimo ir nuotekų sistemos bei iš viso 15 rajone esančių vandenviečių yra prižiūrimos ištisus metus, todėl ypatingo pasiruošimo šaltajam sezonui bendrovei nereikia. Pagrindinė grėsmė, dėl ko galėtų sutrikti vandens tiekimas, – nutrūkęs elektros tiekimas, tačiau įmonė ir šiuo klausimu turi atsarginį variantą, yra pakankamai apsirūpinusi elektros generatoriais. Vandens kokybė kartais nukenčia dėl tinklų remonto, statomų naujų įrenginių arba dėl to, kad vandentiekio trasos kai kuriose vietose yra senos.

Priimti sprendimai:

temperatūrai nukritus iki -5 laipsnių, vandenvietėse įjungti šildytuvus, kad neužšaltų vandens filtrai, nenutrūktų vandens tiekimas;
dingus elektrai, naudoti elektros generatorius;
nutrūkus vandenvietėje vandens tiekimui, geriamąjį vandenį siūloma tiekti pristatant automobilių transportu specialiose vandens talpose;
atsargai siūloma įsigyti papildomai vandens talpų.

Sudarytos sutartys su ūkininkais

Informaciją apie kelių priežiūrą šaltuoju metų periodu pateikė Infrastruktūros plėtros skyriaus vyresn. specialistas Virginijus Blažauskas. Jis informavo, kad valstybinės reikšmės keliuose nuo spalio 15 d. pradeda budėti AB „Kelių priežiūra“. Ši bendrovė žiemos metu taip pat rūpinsis Lazdijų bei Veisiejų miestų gatvėmis. Iki lapkričio 1 dienos bus pastatytos smėlio ir druskos mišinio dėžės miestų, miestelių ir gyvenviečių gatvėse. Taip pat keliuose, kur yra didesnės įkalnės, nuokalnės ar staigūs posūkiai, kad gyventojai, reikalui esant, patys galėtų jo pasiberti. Dėl vietinės reikšmės kelių, kuriais rūpinasi savivaldybė, priežiūros žiemą yra sudarytos sutartys su ūkininkais, kurie jau yra pasiruošę techniką, nusipirkę specialių jos priedų. V. Blažauskas akcentavo, jog esant sudėtingoms situacijos keliuose visuomet pirmiausia yra valomi ir barstomi keliai, kuriuose didžiausi keliaujančiųjų srautai. Seniūnijos yra įpareigotos rūpintis privažiavimais prie sergančių, senų žmonių sodybų, kad reikalui esant jiems būtų suteikta medicininė ar kita pagalba.

Priimti sprendimai:

užtikrinti, kad būtų pasirašytos sutartys dėl kelių priežiūros žiemos laikotarpiu su ūkininkais ir kelius prižiūrinčiomis įmonėmis;
slidumą mažinančiomis priemonėmis gatvių, pėsčiųjų takų, šaligatvių barstymui apsirūpinta;
informuoti gyventojus, kad apie sudėtingas eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose (pagrindiniuose keliuose) gali pranešti telefonu 1871.

Elektros tiekėjai bendradarbiaus su savivaldybe ir kelininkais

Apie elektros energijos tiekimo užtikrinimą šaltuoju metų periodu kalbėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros tinklo eksploatavimo komandos vadovas Rimgaudas Kreivėnas. Jis informavo, kad siekiant operatyviai šalinti elektros energijos gedimus dėl snygio ar audros bendradarbiaus su savivaldybe ir kelininkais. Kvietė gyventojus apie gedimus informuoti telefonu 1852, taip pat žinutėmis arba registruoti gedimus ESO interneto svetainėje. Vidutinis laikas gedimui pašalinti yra 12 val., avarijos atveju – 72 val. Ypatingos svarbos objektuose – ligoninėse, vandens ar šilumos teikimo įmonėse, elektra yra atstatoma per 2 valandas.

Vykdo prevencines priemones

Priešgaisrinės saugos priemones ruošiantis šaltajam metų periodui pristatė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Bokmota ir Lazdijų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Marius Varnelis.

Priimti sprendimai:

vykdant prevencines akcijas, informuoti gyventojus apie dūmtraukių priežiūrą ir saugų šildymo prietaisų naudojimą šaltojo sezono metu;
prevencinių akcijų metu informuoti gyventojus bei moksleivius apie saugų elgesį ant ledo;
identifikuoti galimas naujas patalpas / statinius, tinkamus priedangoms, jas įteisinti ir pažymėti.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt