Ekstremaliųjų situacijų komisija aptarė pasiruošimą pavasario gaisrams

Šiauliai

Nuotraukos R. Nikalajevienės

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

78625

Balandžio 2 d. posėdžiavo Pakruojo rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija (pirmininkė E. Kižienė). Posėdžio tema „Dėl pasirengimo gamtinio pobūdžio gaisrams atvirose teritorijose ir jų prevencijos organizavimas rajone“.

i5diie40089.jpg

Atšilus orams pavojingas aplinkos „tvarkymas“ kelia rūpesčių aplinkiniams, įvairioms tarnyboms ir gamtai. Šiais metais jau kilo 4 gaisrai dėl padegtos žolės, todėl pareigūnai prašo žmones būti atsakingiems ir tvarkyti aplinką saugiai. Kaip informavo tarnybų atstovai, šiam metų periodui pasirengta. Ne tik priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atlieka savo darbą, aplinką stebi policijos pareigūnai, gamtos apsaugos inspektoriai, miškininkai.

Seniūnai organizuoja neprižiūrimų teritorijų tvarkymą, tačiau negyvenamos užšiukšlintos namų valdos kelią rūpesčių. Viena iš problemų – augantys sąvartynai seniūnijų teritorijose. Prie sukrautų šakų netrunka atsirasti maišų su įvairiomis kitomis atliekomis. Gamtos apsaugos inspektoriai stengiasi surasti šiukšlintojus, tačiau seniūnai pyksta, nes pabodo naršyti po šiukšlių maišus ieškant įrodymo, kieno tai galėtų būti „turtas“.

Kol vieni žaloja gamtą, kiti į pagalbą kviečia tarnybas. Ir gaisrininkai, ir seniūnai, ir savivaldybės administracijos ekologė teigė sulaukiantys gyventojų pranešimų dėl deginamos žolės, senų lapų ar šakų. D. Motekaičio, Pak­ruo­jo prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tarnybos vir­ši­nin­ko, teigimu, toks žmonių neabejingumas pagirtinas – jau geriau nuvykti į iškvietimą ir apžiūrėti vietą, negu pavėluoti ir susidurti su liūdnomis pasekmėmis. Pakruojo rajono savivaldybes administracijos ekologė K. Klabienė svarstė, kodėl žmonės negerbia vieni kitų. Dūmai į kaimyno langus – jo problema. Tačiau turi būti žmogiškumas. Jei gerbtume vieni kitus ir skundų būtų mažiau. Gamtos apsaugos inspektoriai taip pat vyksta į vietą gavę gyventojų skundų dėl uždegtų lapų ar šakų. Posėdžio metu aiškintasi, ar iš viso galima deginti žaliąsias atliekas, kaip tai reglamentuoja teisės aktai. Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus Aplinkos apsaugos reikalavimus, „sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.“ Šiltuoju metų laiku populiarios šašlykinės ar rūkyklos taip pat turi būti eksploatuojamos ne arčiau kaip 6 m nuo pastato.

Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 300 eurų, taip pat vertinama ir aplinkai padaryta žala. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt