Ekspertai: nepasitikėjimą žiniasklaida lemia „išskydęs“ jos apibrėžimas, susiskaldymas

Vilnius

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

184677

Nepasitikėjimą žiniasklaida lemia „išplaukęs“ jos apibrėžimas, susiskaldymas visuomenėje, sako BNS kalbinti ekspertai.

„Tas žiniasklaidos laukas yra toks išskydęs, ypač paskutiniais metais. Dalies žmonių supratimas apie žiniasklaidą sutampa su socialinėmis medijomis ar kanalais, kurie transliuoja nuomones, kurios nėra paremtos faktais“, – BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis.

„Keičiasi supratimas, kas yra žiniasklaida“, – pridūrė jis.

Remiantis šeštadienį paskelbta laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa, Lietuvoje fiksuotas žemiausias pasitikėjimas žiniasklaida nuo 1998 metų. Ja pasitiki 24,8 proc., o nepasitiki – 33,4 proc. apklaustų.

Pasak D. Jastramskio, žemas vertinimas nėra naujas reiškinys. VU docentas pabrėžia, kad žiniasklaida yra labai skirtinga, todėl nuomonė apie įvairius leidinius, kanalus gali būti taip pat labai skirtinga.

„Klausimas yra, ar pasitikite žiniasklaida? Jei kas nors pasitiki trimis, keturiomis žiniasklaidos priemonėmis, o dešimt nekelia pasitikėjimo, tai kaip jis atsakys? Tikrai neatsakys, kad pasitiki. Tai irgi yra vienas iš tokių dalykų, kodėl teigiamų atsakymų kiekis nėra didelis“, – aiškino jis.

Savo ruožtu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius BNS sako, kad žemas pasitikėjimas žiniasklaida yra susijęs su visuomenės susiskaldymu, o tai ypač išryškėjo pandemijos metu.

„Mūsų visuomenė tiek vertybiškai, tiek idėjiškai yra labai išsiskaldžiusi, todėl pataikyti į visų žmonių atitikimą yra sudėtinga. Ir ta žiniasklaida, kuri neatliepia dalies žmonių lūkesčių, ja nepasitikima ir netikima“, – aiškino sąjungos pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad labai svarbu atskirti žurnalistiką bei žiniasklaidą, nes pastaroji apima ir reklamą, ir užsakomuosius straipsnius, ir kitą panašų turinį.

„Pavyzdžiui, šiuo metu žiniasklaida labai daug dėmesio skiria vakcinacijos kampanijos reklamai ir skleidžia valstybės propaguojamą skiepijimosi idėją. Tie, kurie žiūri skeptiškai į vakcinaciją, į valdžią, skeptiškai žiūri ir į žiniasklaidą“, – teigė D. Radzevičius.

„O turint omenyje, kad pasitikėjimas valdžia yra smukęs, tai nestebina ir žiniasklaidos vertinimas. Juk žmonės žiniasklaidą vertina dėl viso jos turinio, ne tik dėl žurnalistikos“, – pridūrė jis.

Remiantis „Vilmorus“ apklausa, Lietuvoje labiausiai nepasitikima partijomis, Seimu ir Vyriausybe. Toliau rikiuojasi žiniasklaida.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt