Ekspertai: Nemuno upės ir Baltijos jūros priešas – žemės ūkis

Tauragė

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

89491

Jei pasakoji apie Nemuną, neišvengiamai reikia kalbėti apie žemės ūkį, kuris, išklausius aplinkosaugininkų ir hidrologų pranešimų, panašu, tapo šalies upių ir kitų vandens telkinių priešu. Birželio 18 dieną Jurbarko viešojoje bibliotekoje vyko Nemunui skirta konferencija, kurios pirmieji pranešimai, susiję su aplinkosauga ir gamtosauga, privertė auditoriją suklusti.

Foto galerija:

Apie Nemuną ir jo intakų vandenų švarą informavo aplinkos apsaugos agentūros hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas, o Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos ekspertas Nerijus Zebleckis atsakė į klausimą „Žemės ūkis – Nemuno upės draugas ar priešas?“. Iš pranešimų paaiškėjo, kad didėja Nemuno ir kitų upių, Kuršmarių ir Baltijos jūros užterštumas, auga azoto koncentracijos ir dėl to kaltas žemės ūkis – mažėja natūralių pievų ir ganyklų, o daugėja ariamų laukų. Tiksliau, sparčiai vystosi augalininkystė, kas reiškia, kad ūkininkai savo pasėlius per daug tręšdami teršia vandens telkinius.

O dabar tiksli informacija ir skaičiai, kuriuos Jurbarke, konferencijos metu, pateikė G. Sabas. Aplinkosaugininko diagnozė nekokia. Nemuno būklė, ypač žemupyje, atkarpoje nuo Panemunės iki Kuršių marių, yra bloga. Jurbarko rajone tekančio upių tėvo būklė yra vidutinė, bet tai, anot eksperto, irgi yra signalas susirūpinti, nes yra neigiamas rodiklis. Paaiškėjo, kad apskritai bendras Lietuvos vandens telkinių būklės vaizdas yra nekoks. Šalyje net kas antra upė neatitinka geros arba labai geros ekologinės būklės, kas yra labai žemi rodikliai. Ežerų situacija kiek geresnė. Skaičiai tokie – šalyje tik 49 proc. upių yra geros ekologinės būklės, kai tuo tarpu ežerų – 60 proc. Dar daugiau. Tendencijos paskutinius metus yra prastėjančios – būklė negerėja.

Azotu užteršta ir Baltijos jūra

Anot aplinkosaugininko, ne tik teršiamos upės, bet daugiau teršalų nukeliauja į Baltijos jūrą. Teršalų kiekiai, kuriuos Nemunas neša į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, vis didėja, ir taip yra nuo 2010 metų. Pasak G. Sabo, iki 2010 metų buvo suvaldyta taip vadinamoji sutelktoji tarša, kai buvo statomi miestų nuotekų valymo įrenginiai. Dabar reikia suvaldyti intensyvėjantį žemės ūkį. Aplinkosaugininkai atvirai sako, kad žemės ūkio įtaka vandens telkinių būklei neabejotina. Upių vietų, kai nitratų koncentracijos viršija normas, padaugėjo daugiau nei 2 kartus – nuo 20 proc. 2007 metais iki 46 proc. 2017 metais.

Nitratų kiekiai mariose lemia labai blogą būklę, kuri prastėja toliau. Dar daugiau. Į Baltijos jūrą daugiau kaip 50 proc. azoto patenka būtent iš žemės ūkio. Net iš kaimynų ateinanti tarša kur kas mažesnė.

Bent dvigubai daugiau trąšų

Kas vyksta žemės ūkyje? Pasak ekspertų, mažėja pievų ir ganyklų, daugėja dirbamų laukų, t. y., sparčiai intensyvėja augalininkystės sektorius: per maždaug 15 metų javų plotai išaugo 60 proc., sintetinių trąšų sunaudojimas net 2 kartus. Aplinkosaugininkui G. Sabui apmaudu girdėti ūkininkus teisinantis, kad jei gerai nepatręš, niekas neaugs. „Mokslininkai atsako, kad per daug tręšti nereikia, nes ką per daug tręšiame, viskas keliauja į paviršinius vandenis“, – kalbėjo G. Sabas.

Specialistai skelbia, kad dėl augančio ir galimai nesaikingo mineralinių trąšų naudojimo ūkiuose, susidariusi nitratų koncentracija upėse ir mariose sukelia vandens žydėjimą, paspartina vandens telkinių užaugimą, todėl prastėja rekreacinės sąlygos, galiausiai, kyla pavojus žmonių ir gyvulių sveikatai bei nevykdomi šalies tarptautiniai aplinkosauginiai įsipareigojimai.

Sumažinti taršą vandens telkiniuos teks. Aplinkosaugininkas G. Sabas priminė Europos komisijos reikalavimus, kad Europos Sąjungos šalys iki 2027 metų turi pasiekti, kad jų vandenų telkinių būklė būtų gera visu šimtu procentų. Čia ekspertas pridūrė, kad Aplinkos ministerija su pavaldžiomis įstaigomis yra nepajėgūs tokių rodiklių pasiekti, ir kad reikės ieškoti pagalbos kituose sektoriuose.

Priekaištas dėl naikinamų pievų

Į neatsakingą žemės ūkį pirštu baksnojo ir Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos ekspertas N. Zebleckis. Jam apmaudu, kad sparčiai mažėja natūralių pievų, kuomet jas dėl išmokų išaria ūkininkai. Ekspertas konstatavo, kad pievų plotas Panemunėje mažėja, dėl ko didėja maisto medžiagų išplovimas, prarandamos vertingos buveinės.

Pievų plotas 10 km Panemunės buferyje sudarė apie 9000 ha 2006 metais, iš jų – 1296 ha buvo suarta 2017 metais. Europos bendrijos svarbos buveinių plotas 3 727 ha, iš jų net 191 ha ariama. „Keista, kad tokioje gražioje vietoje gyvendami ūkininkai dėl išmokų aria natūralias pievas“, – apmaudavo specialistas, vildamasis, kad ūkininkai bus atsakingesni.

Ekspertas išsakė įdomų pasiūlymą, kuris naujas ir lietuvio ausiai menkai girdėtas – užsiimti pelkininkyste. Pasiūlė ir būdą, kaip būtų galima išnaudoti pievas – sodinti nendres ir iš jų gaminti nendrines plokštes, kurias galima naudoti ir namų statybai. Tuo jau užsiima pažangios Europos šalys. Kitas N. Zebleckio pasiūlymas – atkurti pelkes, kurios taptų kaip biofiltrai, mažinantys vandens taršą. Jose nusėda maisto medžiagos ir jos nepatenka į Kuršių marias.

Kaltininkės – ir užtvankos

Prie prastos vandens telkinių būklės prisideda ir hidroelektrinės, kurių kas trečia šalyje yra avarinės būklės. Per 40 iš 100 šalies hidroelektrinių neigiamai veikia vandens telkinių būklę. Jurbarko rajone raudonai pažymėtos yra Girdžių ir Volungiškių hidroelektrinės.

Anot G. Sabo, dažniausiai poveikis susijęs su vandens lygio svyravimais. „Ypatingai, kai yra sausros metas, vandens lygis palaikomas tvenkinyje ir į upę žemiau užtvankos nepaleidžiami reikalingi vandens kiekiai. Inspektoriams ypatingai sudėtinga suvaldyti šiuos objektus“, – kalbėjo aplinkosaugininkas, tikėdamasis, kad netrukus tai padaryti bus lengviau, mat nuo kitų metų įsigalios reikalavimas hidroelektrinėms teikti duomenis internetu. Tada bus galima greičiau pastebėti pažeidimus ir imtis priemonių.

Ūkininkams – siūlymai, kaip mažiau teršti

Šalies ūkininkai apie neigiamą žemės ūkio poveikį šalies vandens telkiniams informuoti. Birželio pradžioje Žemės ūkio ministerija sukvietė į diskusiją, kur aplinkosaugininkai susirinkusiems Žemės ūkio ministerijos, augalininkystės ir gyvulininkystės asociacijų, aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų atstovams pristatė informaciją ir įžvalgas apie šalies vandens telkinių būklę ir atkreipė dėmesį į vis didėjantį žemės ūkio poveikį aplinkai bei jo pasekmes.

Pranešime spaudai rašoma, kad Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Aplinkos ministerija pateikė pasiūlymų ne tik padėsiančių sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai bei atstatyti vandens telkinių būklę, bet ir turėsiančios didelę naudą patiems ūkiams.

Viena iš pagrindinių siūlomų priemonių – tai tikslusis (precizinis) ūkininkavimas, kuris laikomas šiuolaikiško ūkio bruožu. Dabartinės technologijos leidžia detaliai sekti derliaus augimą ir trukdžius savalaikei intervencijai, t. y., tiksliai nustato, kiek ir kur reikia įterpti trąšų bei vandens, stebėti maistinių medžiagų kiekį dirvoje, augalų būklę ir t.t. Labai didelis taršos mažinimo potencialas slypi ir tarpinių augalų (tokių kaip aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, rapsai, facelijos, grikiai, žirniai ir kt.) auginime.

Po derliaus nuėmimo, iki žiemos atėjimo, ant tuščios suartos dirvos pasėjami „laikini“ tam tikrų savybių turintys augalai, kurie šaltuoju metu apsaugo dirvą nuo erozijos, maistinių medžiagų išplovimo, kadangi patys savyje įsiurbia perteklinį azotą ir fosforą. Pavasarį jie užariami, ir taip tampa ilgalaike trąša. Didžiausią efektą ir mažiausius kaštus turėtų žemės ūkio vandens taršos mažinimo priemonė – beariminis dirbimas ir ražienų palikimas per žiemą. Taikant šį ūkininkavimo principą, nedarkoma dirva – mažesnė erozija ir žala dirvos struktūrai, nedidėlis drėkinimo poreikis, mažesnis maistinių medžiagų išplovimas, ekonomiška eksploatacija ūkiams.

Kontroliuojamo drenažo sistemų įrengimas – tai dar viena iš siūlomų priemonių, kuri pagal poreikį leistų prisitaikyti prie orų kaitos ir reguliuotų dirvos drėgnumą. Tokiu būdu mažinamas maistinių medžiagų išplovimas, sulaikant maistines medžiagas dirvoje, dėl to taupomas vanduo laistymui ir mažinamas trąšų naudojimas.

Visas šias priemones siūloma finansuoti tik vandensaugos požiūriu probleminiuose vandens telkinių baseinuose, taip jas sukoncentruojant ir užtikrinant realų efektą dėl priemonių taikymo mąsto.

Sužinokite, kiek tonų trąšų per metus sunaudoja rajono žemdirbiai

Tendencijos tokios, kad organinių trąšų rajono ir šalies ūkininkai kasmet naudoja mažiau, tačiau mineralinių trąšų sunaudojimas per penkerius metus šoktelėjo aukštyn keturis ar net daugiau nei penkis kartus.

Organinių trąšų rajono žemdirbiai naudoja mažiau, o mineralinių trąšų – gerokai daugiau. Tai rodo skaičiai, palyginus trąšų naudojimą 2014 metais ir 2018 metais. Jei Jurbarko rajone 2014 metais organinių trąšų žemdirbiai sunaudojo 129 436,357 tonas, o mineralinių trąšų 15 840,014 tonų, tai 2018 metais organinių trąšų sunaudojama gerokai mažiau – 85 058,1 tonų, o tuo tarpu mineralinių trąšų – 88540,695 tonų, t. y., daugiau nei penkis kartus. Panaši tendencija visoje Lietuvoje – 2014 metais organinių trąšų šalies žemdirbiai (susumavus visų savivaldybių skaičius) sunaudojo 6 353 992,549 tonų, o mineralinių trąšų – 680 443,547 tonų. Tuo tarpu skaičiai 2018 metais kitokie – šalies žemdirbiai organinių trąšų sunaudojo 4744969.205 tonų, o mineralinių trąšų – 2953373.702 tonų, t. y. keturis kartus daugiau. Šiuos duomenis „Mūsų laikui“ pateikė valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro analitikai. Naudojamas trąšas ūkininkai nurodo patys deklaruodami pasėlius arba atnaujindami savo žemės ūkio valdos duomenis. Beje, nors įmonė valstybinė, už šiuos skaičius „Mūsų laiko“ redakcijai teko sumokėti 13 Eur. Toks yra valandos įkainis.

Rajone ūkiai stambėja, gyvulininkystė traukiasi

Sprendžiant pagal skaičius rajone, ūkiai stambėja, augalininkystės ūkių daugėja, o gyvulininkystė traukiasi. Kaip „Mūsų laiką“ informavo rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius, 2009 metais Jurbarko rajone 3 787 pareiškėjai deklaravo 2 410,96 ha rapsų ir 24 775,95 ha javų.

2010 metais 3 739 žemdirbiai deklaravo 4 838 ha rapsų ir 24 068,32 ha javų, tai 2018 metais 2 584 pareiškėjai deklaravo 4 639,14 ha rapsų ir 27 631,10 ha javų. 2019 metais pareiškėjų skaičius bus dar mažesnis – 2 512. Skaičiai rodo, kad galvijininkystė rajone traukiasi. 2017 metais Jurbarko rajone priskaičiuojama 1 663 galvijų laikytojų ir jie augino 15446 galvijus, iš kurių karvių – 8 371. 2018 metų sausio 1 dienos duomenimis, galvijų laikytojų jau mažiau – 1 482, jie galvijų laiko 14 433, iš kurių karves – 7 835.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt