Ekspertai: G. Nausėda bando taikyti į platų elektoratą, prisiima ir bendrus nuopelnus

Apie sprendimą siekti antrosios kadencijos ketvirtadienį pranešęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentus dėliojo taip, kad jie apeliuotų į platų rinkėjų ratą tiek iš dešinės, tiek iš kairės, sako politikos ekspertai.

Jie taip pat pabrėžia, kad dalis darbų, kuriuos akcentavo šalies vadovas, yra bendras nuopelnas su Vyriausybe ir Seimu.

„Tie klausimai, kuriuos jis išskyrė kaip jam labai svarbius ir aktualius, dalis iš jų nebus tiesioginėje prezidento atsakomybėje, jis juos turės spręsti bendradarbiaudamas su kitomis valdžios institucijomis, kurios irgi greitu metu jau bus naujos ir mes irgi nelabai žinome, kokios naujos politinės jėgos ateis į parlamentą, kas formuos Vyriausybę“, – BNS sakė Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Susidaro keistas įspūdis, kad prezidentas žada rinkėjams atkreipti dėmesį į tai, dėl ko neaišku, ar pavyks susitarti ir neaišku, ar pavyks įgyvendinti“, – pridūrė ji.

Prieš paskelbdamas apie savo sprendimą dalyvauti rinkimuose G. Nausėda pasakė beveik pusvalandžio trukmės kalbą, kur apžvelgė valstybės pasiekimus nuo 2019-ųjų, kai jis pradėjo eiti pareigas.

Lygino su metiniu pranešimu

G. Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, jog dėl dėmesio socialiniams ir ekonominiams klausimams ši kalba „leido tokį įvaizdį susikurti, kad mes klausomės ne rinkiminės kampanijos pradžios kalbos, bet lyg ir metinio pranešimo, lyg ir kadencijos apžvalgos“.

G. Nausėda išskyrė „tektoninius lūžius“, kurie įvyko jam būnant prezidentu. Jis pabrėžė susitarimą su Vokietija dėl nuolatinio brigados Lietuvoje dislokavimo, gynybos finansavimo augimo iki daugiau nei pustrečio procento bendrojo vidaus produkto, sėkmingą veiklą atlaikant energetinių išteklių brangimo pasekmes, kalbėjo apie neįgaliuosius bei valstybės progresą šioje srityje.

Prezidentas taip pat gyrė savivaldą, anot jo, pademonstravusią aktyvumą sprendžiant koronaviruso pandemijos, neteisėtų migrantų, paramos Ukrainai klausimus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas BNS atkreipė dėmesį, kad dalis G. Nausėdos įvardytų Lietuvos pasiekimų iš esmės yra įgyvendinti šios ar praėjusios Vyriausybės, o ne Prezidentūros.

„Dalis tų įvardintų pasiekimų iš tiesų, mano nuomone, yra pagrįsti ir prie jų jis yra reikšmingai prisidėjęs – tiek, pavyzdžiui, gynybos finansavimo didinimas, tiek dėmesys neįgaliųjų reikalams – bet dalis jų veikiau yra susiję su šios ir ankstesnės Vyriausybės darbais“, – sakė profesorius.

Tai pastebėjo ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili: „Toks įdomus įspūdis susidaro, kad prezidentas lygtai ir prisiima sau nuopelnus už tai, kad visgi buvo padaryta ir Vyriausybės, ir parlamento.“

„Aišku, galim sakyti, kad prezidentas labai dažnai naudojo įvardį „mes“. Bet kas po tuo „mes“? Lygiai tą patį tada galės daryti ir jo konkurentė rinkimuose, tai yra, premjerė, nes dalis darbų nuveiktų yra ir jos Vyriausybės indėlis“, – kalbėjo ji.

Priminė apie konservatorius

Anot R. Vilpišausko, G. Nausėdos palyginimas, kaip Lietuva valdė finansų ir ekonomikos krizę 2008–2009 metais su COVID-19 pandemijos sukelta krize 2020-aisiais, „yra nekorektiškas“.

„Ekonomisto išsilavinimą turintis žmogus turėtų suprasti, kad Lietuvos situacija buvo iš esmės skirtinga 2008–2009 metais ir 2020 metais, nes labai smarkiai skyrėsi skolinimosi galimybės ir kaina“, – sakė jis.

Politologo vertinimu, apie tai greičiausiai užsiminta norint priminti rinkėjams apie konservatorių priimtus nepopuliarius sprendimus finansų krizės metais.

Neįtikinamai, pasak jo, skambėjo ir prezidento kalbos apie bendrą darbą su Seimu ir Vyriausybe, turint galvoje jo dažnai prisiimamą Vyriausybės kritiko vaidmenį.

G. Burbulytės-Tsiskarishvili vertinimu, tai į ką savo kalboje koncentravosi prezidentas, leistų manyti, kad pagrindine konkurente jo komanda laiko dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę, o ne į advokatą Igną Vėgėlę.

„Tai, kokie buvo fokusai sudėlioti kalboje, jie dauguma buvo orientuoti būtent į būsimą konkurencinę kovą su premjere, ne su ponu I. Vėgėle“, – sakė ji.

Taiko į platų elektoratą

R. Vilpišauskas pastebėjo, kad G. Nausėda, gana aiškiai pasakęs, kad sieks balsų tiek iš dešinės, tiek iš kairės, mėgino pasiųsti žinutę skirtingam elektoratui.

„Jo kalbėjimas apie mokesčius, apie socialines išmokas skirtas kuo daugiau balsų gauti iš kairiųjų pažiūrų rinkėjų, ir čia neabejotinai jis jau galvoja apie galimą konkurenciją su socialdemokratų kandidatu ar kandidate – mes dar nežinome, ką ši partija kels, bet jau manau iš anksto bandoma šitaip eiti į to socialdemokratų kandidato teritoriją, – sakė jis. – Kita vertus, tuo pačiu jis konkuruos ir dėl dešiniųjų rinkėjų balsų, primindamas apie savo požiūrį į šeimą ir panašius dalykus ir šitaip sieks perimti balsus iš tokių kandidatų kaip ponas I. Vėgėlė.“

Politologas taip pat teigė, kad G. Nausėda savo kalboje nemažai dėmesio skyrė savivaldai, ką siejo su siekiu pritraukti balsų iš mažesnių miestų.

„Taikoma būtent ne į Vilniaus rinkėjus, bet į likusią Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Politologų vertinimu, kol kas didžiausias nežinomasis išlieka socialdemokratų sprendimas dėl kandidato kėlimo ir to, kas juo galėtų būti.

Vis dėlto G. Nausėdai išlaikant favorito statusą, jie prognozuoja, kad įdomesni bus politikų pasisakymai ir argumentai, o intrigos dėl to, kas laimės rinkimus – nebus daug.

G. Nausėda visuomenės apklausose yra įvardijamas ryškiausiu pretendentu užimti šalies vadovo postą dar vienai kadencijai.

Pagrindiniais jo varžovais įvardijami konservatorė I. Šimonytė ir advokatas I. Vėgėlė. Pastarieji apie savo planus dalyvauti rinkimuose jau pranešė kiek anksčiau.