Aktualijos | 8 MIN.

Ekspertai: branduolinė avarija Ukrainoje mažai tikėtina, didelio pavojaus Lietuvai nebūtų

Reporteris Edita
2022 m. kovo 1 d. 12:47
wendelin-jacober-nuotr-chernobyl-3711309.jpg

Rusijai užpuolus Ukrainą ir tarptautinei bendruomenei nerimaujant dėl branduolinės avarijos rizikos, Lietuvos ekspertai tvirtina, jog Ukrainos atominės jėgainės neturėtų tapti Rusijos atakų objektu, nes tai keltų grėsmę tiek pačiai Rusijai, tiek Baltarusijai. 

Branduolinės energetikos ekspertai sako, jog galima avarija Ukrainos atominėse elektrinėse (AE) labiausiai paveiktų aplinkines teritorijas ir jų gyventojus, o Lietuvai, pasak jų, pavojus nebūtų didelis. 

Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) teigia, kad rusų šiuo metu kontroliuojamos neveikiančios Černobylio AE keliama rizika gyventojams ir aplinkai yra mažesnė nei veikiančių jėgainių, tačiau kai kuriais atvejais poveikis kaimyninėms valstybėms neatmetamas. 

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Grosi) praėjusį sekmadienį  akcentavo „labai realią riziką, kad konflikto metu bus pažeisti radioaktyviųjų medžiagų įrenginiai, o tai gali turėti rimtų pasekmių žmonių sveikatai ir aplinkai“.

Susirūpinimą dėl išaugusios branduolinės grėsmės Rusijai įsiveržus į Ukrainą pirmadienį Briuselyje vykusioje neeilinėje Europos Sąjungos Energetikos taryboje išreiškė ir Lietuva.  

„Lietuva paragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą imtis ryžtingų veiksmų ir padėti Ukrainai užtikrinti tinkamą saugos garantijų įsipareigojimų įgyvendinimą branduoliniuose objektuose, sukuriant specialią darbo grupę“, – pranešė Energetikos ministerija.  

Be to, Energetikos taryboje Lietuva akcentavo, jog Baltarusijoje ruošiamasi karo sąlygomis pradėti naudoti antrąjį Astravo AE bloką, o tai kelia didelę branduolinę grėsmę visam regionui, todėl ES privalo reikalauti, kad Minskas sustabdytų AE veiklą. 

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines jėgaines – iš viso 15 reaktorių, taip pat Černobylio branduolinių atliekų saugyklas, todėl baiminamasi dėl galimų pasekmių, jei jos būtų pažeistos Rusijos karinės invazijos Ukrainoje metu. 

R. Švedas: Ukrainos AE neturėtų tapti Rusijos atakų objektu

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sutinka, kad kare gali būti įvairių atsitikimų, tačiau mano, kad Ukrainos branduolinės jėgainės neturėtų tapti Rusijos pajėgų atakų objektu.

„Kur dabar čia Rusijos logika užkabinti tuos reaktorius? Jeigu prasidės radiacija, kam čia nuo to bus geriau? Ar Rusijai nuo to bus geriau?“ – BNS svarstė R. Švedas. 

„Sveikas protas sako, kad tai nebūtų naudinga. Rusai supranta, kad tai sukeltų grėsmę jiems patiems“, – pridūrė jis. 

Vis dėlto R. Švedas sutiko su kitų ekspertų teiginiu, jog net ir įvykus avarijai vienoje iš Ukrainos atominių jėgainių, žala Lietuvai būtų minimali. 

„Jeigu jie ir pažeistų kokį nors reaktorių vieną iš esmės, tai, kaip sako mūsų mokslininkai, galima žala mums būtų minimali dėl atstumo“, – teigė energetikos ekspertas. 

Tačiau, pasak jo, galutinį poveikį lemtų vėjo kryptis: „Pagrindinis dalykas yra vėjo kryptis. Tada reikia žiūrėti vėjo kryptį“. 

Be kita ko, R. Švedas atkreipė dėmesį, jog Černobylio AE buvo įrengti dabar jau nebenaudojami rusiški RBMK tipo reaktoriai. Visose keturiose Ukrainoje veikiančiose branduolinėse jėgainėse įrengti PWR tipo, arba suslėgto vandens reaktoriai. 

Pasak R. Švedo, svarbu ir tai, kokia yra reaktoriaus fizinė apsauga bei jo korpuso patvarumas. Jo teigimu, naujausi branduoliniai reaktoriai turi modernius gaubtus, galinčius atlaikyti krentantį lėktuvą. 

Galima AE avarija labiausiai paveiktų aplinkines teritorijas

BNS kalbinti Lietuvos branduolinės energetikos ekspertai sako, kad galimos avarijos Ukrainos atominėse jėgainėse didžiausią poveikį turėtų aplinkinių vietovių gyventojams, tuo metu pavojus Lietuvai nebūtų didelis. 

„Jeigu būtų tie objektai pažeisti, tai visų pirma didžiausias pavojus būtų aplinkinių vietovių gyventojams, kadangi čia bet kuriuo atveju (...) būtų pagrinde lokalinis pavojus“, – BNS sakė Lietuvos energetikos instituto branduolinės saugos ekspertas, Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Algirdas Kaliatka.

Jo teigimu, branduolinės avarijos poveikis aplinkai ir žmonėms būtų nepalyginamai mažesnis negu panaudojus branduolinį ginklą. 

Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovo Artūro Plukio, konkretus pavojus priklausytų nuo to, kokie jėgainių įrenginiai būtų pažeisti galimos avarijos metu. 

„Jeigu veikimo metu pažeidžiama kažkokia aušinimo, cirkuliacijos sistema, galimi radioaktyvaus vandens ar radioaktyvių dujų aerozolių išmetimai. Jie būtų pavojingesni artimesnei aplinkai, jeigu nėra didelio gaisro, aukšto išmetimo. Paprastai vertinama tik kelių kilometrų atstumu (...) Jeigu būtų didelis reaktoriaus korpuso pažeidimas, tuomet avarija prilygtų Fukušimos (Japonijos AE, kurioje 2011 metais dėl galingo cunamio įvyko avarija – BNS) atvejui“, – BNS sakė A. Plukis. 

Tačiau net ir tokiu atveju, pasak jo, pavojaus Lietuvai nebūtų. 

„Tuomet turime jau didesnę ar pastovesnę taršą. Ji irgi nesiektų labai toli, bet jau artimoje aplinkoje būtų pavojinga dirbti personalui, vietiniams gyventojams. Kažkiek būtų pernešta radioaktyvių medžiagų toliau, bet tai iš tikrųjų nėra dideli kiekiai ir Lietuvos atveju jie nebūtų pavojingi“, – teigė mokslininkas. 

A. Kaliatka pasakojo, jog pernai vykusio Europos techninės saugos organizacijų tinklo (ETSON) projekto metu jame dalyvavę ukrainiečiai nagrinėjo hipotetinį avarijos atvejį atominėje elektrinėje, panašioje į Ukrainos Rivnės AE.  

Pasak eksperto, nustatyta, kad apie 500 km spinduliu – maždaug toks atstumas skiria Rivnės miestą nuo pietinės Lietuvos ir Baltarusijos sienos – aplink jėgainę per pirmąsias 7 dienas nuo avarijos žmonės gautų iki 10 milisivertų radiacinės dozės. 

„Tai panašiai tokia dozė, kurią galima gauti atliekant viso kūno tomografiją. (...) Bet ji nėra sveikatai iš karto pavojinga“, – teigė A. Kaliatka. 

„Aišku, vietoje esantiems gyventojams, teritorijoms greta jėgainės tai būtų tas pats, kaip ir Pripetei po Černobylio avarijos“, – pridūrė jis. 

A. Kaliatkos teigimu, mirtina radiacijos dozė žmogui yra apie 10 sivertų (1 sivertą sudaro 1000 milisivertų – BNS).

Černobylio radioaktyvumas mažesnis nei veikiančių jėgainių 

Ukrainos valdžios institucijos anksčiau skelbė, jog Rusijos kariams perėmus Černobylio AE teritoriją, joje padidėjo radiacijos lygis, tačiau TATENA pareiškė, kad jis tebėra žemas ir „nekelia jokio pavojaus“.

Ekspertų teigimu, avarija Černobylio AE teritorijoje, kur dabar saugomas radioaktyvus kuras ir atliekos, taip pat labiausiai paveiktų aplinkinius regionus, tuo metu Lietuvai didelio pavojaus nebūtų. 

„Mes nagrinėjome Ignalinos atominėje elektrinėje, kas būtų, jeigu ten saugomas radioaktyvus kuras būtų pažeistas žemės drebėjimo metu ar nukritus keleiviniam lėktuvui. Mes gavome, kad pavojus nėra labai didelis, bet vis tiek jis yra. Aišku, geriau jo išvengti“, – BNS teigė A. Kaliatka. 

„Černobylio jėgainės atveju tų branduolinio kuro rinklių yra truputį daugiau negu Ignalinos atominėje elektrinėje, (...) tai ten pavojus būtų gerokai didesnis negu Ignalinoje. Vėlgi, (...) aplinkiniai gyventojai gautų didžiausią dozę. Didžiausia tikimybė čia nukentėti yra Baltarusijai, kuri Černobylio avarijos metu nukentėjo netgi daugiau nei patys ukrainiečiai“, – pridūrė jis.  

A. Plukio teigimu, neveikiančioje Černobylio AE radioaktyvumas milijonus kartu mažesnis nei veikiančiose jėgainėse. Pasak jo, daugiausia problemų sukeltų užterštoje elektrinės teritorijoje kilęs gaisras, galintis pakelti į orą radioaktyvias dalis. 

„Pavojingumo radiologine prasme vėlgi Lietuvai nebūtų, kadangi tai nėra labai didelis aktyvumas likęs“, – BNS teigė A. Plukis. 

VATESI: poveikis kaimyninėms valstybėms neatmetamas 

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) teigimu, projektuojant atomines elektrines, nėra atsižvelgiama tokius išorinius poveikius, kaip kariniai veiksmai, todėl prognozuoti tokių avarijų eigą ir kiek radioaktyvių medžiagų galėtų būti išmesta į aplinką, yra sudėtinga.

Pasak VATESI, neveikiančios Černobylio AE keliama rizika gyventojams ir aplinkai yra mažesnė nei veikiančių jėgainių, todėl jos galimas radiologinis poveikis taip pat būtų mažesnis. Vis dėlto tam tikrais atvejais poveikis kaimyninėms valstybėms neatmetamas. 

„Pažeidus radionuklidus sulaikančias konstrukcijas branduolinės energetikos objektuose, esančiuose Černobylio AE teritorijoje, radionuklidai galėtų pasklisti ir už Černobylio zonos ribų. Tikėtina, kad būtų galimas poveikis ir kaimyninėms valstybėms“, – teigiama VATESI komentare BNS. 

Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė BNS teigė, jog visoje Lietuvos teritorijoje yra 43 ankstyvo radiacinio pavojaus stotys, galinčios nustatyti bet kokio radiacinio fono padidėjimą ore. Tankiausias stočių tinklas yra Lietuvos pasienyje su Baltarusija. 

„Kai atslinktų radioaktyvusis debesis, ši sistema, šios stotys iškart identifikuotų radioaktyvią taršą, o mūsų centro specialistai stebi šių stočių rodmenis 24 valandas per parą ištisas septynias paras“, – tikino R. M. Stasiūnaitienė. 

„(Gavus signalus apie radiacinio fono pakitimą – BNS) pagal nustatytą Vyriausybės tvarką būtų informuotos atsakingos institucijos ir, aišku, gyventojai“, – pridūrė ji.  

Černobylio AE, esančioje Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, 130 km į šiaurę nuo Kijevo, 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

Autorius Giedrius Gaidamavičius,  BNS


Šiauliai
Šiaulių rajone automobilis mirtinai sužalojo ant kelio gulėjusį vyrą
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Kokia bus jūsų finansinė padėtis 2026 metų sausio mėnesį: pablogės ar pagerės? Gausite gerą pelną ar teks pataupyti? Sužinokite, kokią finansinę situaciją jums žada žvaigždės.
Horoskopai | 8 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Kūčių dieną, vos pusvalandis po vidurdienio, maždaug penkių minučių skirtumų, Šiauliuose policijos pareigūnams įkliuvo du neblaivūs vairuotojai. Jų girtumas gali užtraukti jiems baudžiamąją atsakomybę, o vienas dar turės nemalonumų dėl galimai suklastoto vairuotojo pažymėjimo.
Gatvė | 2 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Kiekviena šalis turi savo Kalėdų tradicijas ir šventimo ypatybes, kurios mums gali pasirodyti gana keistos arba mielos ir ypatingos. Lietuvoje Kalėdos tai metas, kai norime dalintis džiaugsmu ir šiluma su artimaisiais. O kokią reikšmę Kalėdos turi kitose pasaulio šalyse?
Lietuva | 4 MIN.
0
Itin darbštūs ir darboholikai arba tingūs ir darbus vis atidėliojantys – tokių kolegų turime visi. Kartais, kai kolega vėluoja atlikti jam pavestą užduotį vertėtų ne pykti, o pasidomėti, kurio Zodiako ženklo atstovas jis yra. Iš ko tikėtis, kad užduotis nebus atlikta laiku?
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Per pastarąją parą Šiaulių apskrityje rasti du vyrų lavonai be išorinių kūno sužalojimų, praneša policija.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per maža me akvariume, laukia pirkėjai. Daugelis jų išeina tuštesnėmis kišenėmis ir nešini maisto papildų pakuotėmis.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Per šventes Zodiako ženklai atsiskleidžia visu gražumu, o kartais net per daug. Vieni šventę pradeda dar prieš Kūčias, kiti po vakarienės iškart ieško lovos. O kai visi susėda prie vieno stalo, astrologija tampa akivaizdi net netikintiems. Pažiūrėkime, kaip elgiasi kiekvienas Zodiako ženklas.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Kokia bus jūsų finansinė padėtis 2026 metų sausio mėnesį: pablogės ar pagerės? Gausite gerą pelną ar teks pataupyti? Sužinokite, kokią finansinę situaciją jums žada žvaigždės.
Horoskopai | 8 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Per šventes Zodiako ženklai atsiskleidžia visu gražumu, o kartais net per daug. Vieni šventę pradeda dar prieš Kūčias, kiti po vakarienės iškart ieško lovos. O kai visi susėda prie vieno stalo, astrologija tampa akivaizdi net netikintiems. Pažiūrėkime, kaip elgiasi kiekvienas Zodiako ženklas.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Kokia bus jūsų finansinė padėtis 2026 metų sausio mėnesį: pablogės ar pagerės? Gausite gerą pelną ar teks pataupyti? Sužinokite, kokią finansinę situaciją jums žada žvaigždės.
Horoskopai | 8 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0