Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
VMarkus.lt nuotr.
Reporteris RasaŠaltinis: Etaplius.lt
Televizijos šou „In Solitary“ („Vienatvėje“) – antisocialinis britų televizijos kanalo „Channel 5“ projektas, kuris taip ir pozicionuojamas. Penki savanoriai, kurie patys panorėjo patikrinti save, pasisiūlė būti izoliuoti nuo išorinio pasaulio komfortiškoje vienutėje.
Tai nebuvo kankinimas, penkioms dienoms jiems buvo suteiktos minkštos lovos, sanitariniai patogumai, visavertis maitinimas. Buvo tik viena sąlyga: visiška vienatvė, darykite, ką norite. Pirma eksperimento auka krito jau po poros valandų…
Televizijos kanalo ir konkrečiai laidos vedėjo Džordžo Lambo (George Lamb) tikslai aiškūs – sukurti tikromis emocijomis paremtą realybės šou ir supurtyti mieguistą bendruomenę, kuri paromis neišlenda iš interneto. O ar jūs galėtumėte bent porą dienų praleisti už informacinės erdvės ribų? Dalyviams buvo leista pasiimti po tris mėgstamiausius daiktus, išskyrus elektroninius prietaisus. Būsima medicinos seselė 28 metų Šarmeinė (Charmayne) norėjo tiesiog patikrinti savo valią. Ar galėsiu valandų valandas išlikti susikaupusi esant stresinei situacijai? Ji apsiverkė ir jau po 4 valandų paspaudė panikos mygtuką.
Šarmeinės žodžiais, iš pradžių jai pasidarė be proto nuobodu, kadangi neturėjo ką veikti, o vėliau prasidėjo panikos priepuoliai. Ji neištvėrė ir perskaitė vyro palaikomąjį laišką, nors iš pradžių planavo tai padaryti tik trečią eksperimento dieną. Gelbėjimo mygtuką ji spaudė apimta visiškos nevilties, nes suprato, kad nebegali ilgiau likti su savimi. Būtų sunku ją dėl to kaltinti.
Vedėjas Džordžas sąžiningai atlaikė pirmą parą, bet vėliau jį ištiko nervinis priepuolis. Kameroje įjungtas dirbtis apšvietimas, riba tarp dienos ir nakties yra labai sąlyginė, todėl jam kilo problemų suvokiant laiką. Sutrikęs vedėjas pradėjo pyktis su lemputėmis, o vėliau priėmė sprendimą nebesikraustyti iš proto ir nutraukti šią kvailą kankynę.
Nuo interneto priklausomas blogeris Loidas (Lloyd) šiame eksperimente pamatė galimybę susidoroti su savo blogu įpročiu ir praleido kameroje visas penkias dienas. Bet kone išsikraustė iš proto, nes jau labai greitu metu pradėjo kalbėtis su stebėjimo kameromis ir kitais daiktais. Kaip bebūtų keista, ši taktika suveikė ir jam sekėsi net geriau nei vienišai 36 metų motinai Sarai, kurią pradėjo pykinti iš baimės ir nerimo. Šou organizatoriai net mąstė apie priverstinį eksperimento nutraukimą, bet prisiminė svarbiausią sąlygą – savanorišką sutikimą ir paliko ją ramybėje. Moteris tiesiog nusilpo ir visą likusį laiką pragulėjo lovoje.
Originaliausiai iš visų vienatvės problemą išsprendė Liusė (Lucie) – blogerė pasiėmė pakuotę flomasterių ir popieriaus. O vėliau penkias paras iš eilės su miego ir valgymo pertraukomis paišė visokias nesąmones. Palyginti su kitais dalyviais, ji beveik nejautė streso, nors vėliau prisipažino, kad tai buvo sudėtingas išbandymas.
Kokia gi išvada buvo padaryta pasibaigus eksperimentui? Organizatoriai paliko ją žiūrovų nuožiūrai. Akivaizdu, kad žmogus, būdamas socialinis padaras, turi kentėti nuo vienatvės, tačiau šiuolaikinio pasaulio gyventojai, kurie turi nuolatinę prieigą prie interneto, to nesuvokia, kol atsiduria realioje izoliacijoje. Ir čia reikėtų susimąstyti: kaip gi gyvena vieniši pensininkai, paralyžiuoti ligoniai, švyturių prižiūrėtojai, kitų profesijų žmonės, kurie ilgą laiką būna toli nuo visuomenės?
VMarkus.lt