Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
Tai, ekonomistės vertinimu, trukdė prezidentui siekti rinkimų programoje keltų tikslų ir įgyvendinti „gerovės valstybės“ viziją, be to, apsunkino Vyriausybės pastangas tvarkytis su Lietuvą ištikusiomis krizėmis.
„Labai netipiniai ir audringi metai, nes, matyt, pats prezidentas kandidatuodamas į šį postą nenumatė, kiek iššūkių jo laukia pradėjus eiti šiais pareigas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Išgyvenome ir pandemijos didžiuosius smūgius, vėliau ištiko imigrantų krizė, taipogi buvo įvairių geopolitinių įtampų su Baltarusija, Kinija Taivano klausimu, galiausiai turime Rusijos karą Ukrainoje. Tad tokiomis aplinkybėmis, natūralu, itin sudėtinga realizuoti savo programines nuostatas, tikslus“, – kalbėjo ji.
I. Genytė-Pikčienė aiškino, jog G. Nausėda „gerovės valstybės“ idėja visų pirma siekė ekonominių pokyčių, juos realizuoti „operatyviai ir staigiai“. Kriziniu laikotarpiu šios šalies vadovo ambicijos, ekspertės teigimu, „pradėjo kišti pagalius į ratus“ Vyriausybės pastangoms jas įveikti.
Ji priminė, kad G. Nausėda ir Vyriausybė dažnai nesutarė, kadangi Ministrų Kabinetas buvo priverstas užsiimti „gaisrų gesinimu“, todėl buvo sudėtinga siekti strateginių tikslų ar įgyvendinti rinkimų programą.
Ekonomistės teigimu, G. Nausėda galėjo būti populiarus tarp rinkėjų, tačiau jo skatinta politika, kriziniu laikotarpiu esant dideliam neapibrėžtumui, Lietuvos ekonomikai buvo žalinga.
„Prezidento noras gerinti „gerovės valstybės“ rezultatus (...) daugeliu atveju trukdė atremti ekonominius iššūkius. Tai galbūt atrodė populiaru visuomenės akyse, bet kirtosi su kontracikline fiskaline politika, kurios privalu mūsų atvirai mažai ekonomikai laikytis tokiomis neapibrėžtomis aplinkybėmis, kurias stebėjome pastaruosius trejetą metų“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė.
„Įtampos, kurios tvyrojo ekonominėje erdvėje tarp prezidento ir Vyriausybės, tikrai nepalengvino galimybių laviruoti tarp netipinių iššūkių“, – pridūrė ji.
Antradienį sukako lygiai treji metai, kaip G. Nausėda užima Lietuvos prezidento pareigas. Jis inauguruotas 2019 metų liepos 12 dieną.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
