Ekonomistas: skolintis gynybai būtų tvaru, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje teks grįžti prie mokesčių reformos

Lietuva

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. / Andrius Ufartas/ELTA

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad skolinimasis krašto gynybos reikmėms yra tvarus sprendimas, nes išlaidų karinei infrastruktūrai ar brigados priėmimui poreikis yra laikinas. Visgi, anot ekonomisto, dėl prastėjančių pramonės lūkesčių valdžia turės grįžti prie mokestinės reformos sprendimų.

„Skolinimasis turėtų būti (taikomas – ELTA) tik toms išlaidoms, kurios yra laikinos ir kurios yra būtinos – tarkime, konkrečiu atveju didinti krašto apsaugos finansavimą. Jeigu kalba eitų apie skolinimąsi einamosioms išlaidoms – tarkime, švietimui, sveikatos apsaugai, kitoms valstybės funkcijoms, tai tikrai nėra tvarus kelias“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Ž. Mauricas.

Išskyręs Vokietijos brigados priėmimą ir strateginės karinės infrastruktūros kūrimą, ekonomistas taip pat pabrėžė, kad skolinimasis būtinoms išlaidoms yra geresnė alternatyva negu mokesčių kėlimas. Visgi, anot Ž. Maurico, prastėjant pramonės lūkesčiams valdžiai teks grįžti prie mokestinių sprendimų, tarp jų ir neefektyvių lengvatų, pavyzdžiui, skiriamų centriniam šildymui, naikinimo.

„Perdėm optimistiškai atrodė visų institucijų prognozės kitiems metams, toks gerėjimas buvo, lipimas į kalną. Bet dabar matome, kad lūkesčiai prastėja“, – akcentavo Ž. Mauricas.

„Reikėtų tvarkyti savo kiemą, savo mokesčių sistemą, grįžti prie mokesčių reformos, kad nebūtų einama lengviausiu keliu, kad štai vienu kitu procentiniu punktu padidiname (tam tikrą mokestį – ELTA), bet didinant mokesčių sistemos teisingumą“, – tvirtino jis.

Be to, pasak Ž. Maurico, dėl lyginant su kaimyninėmis valstybėmis mažesnės skolos Lietuva turi „daugiau erdvės“ toliau šiek tiek didinti biudžeto deficitą.

„Lietuvoje biudžeto deficitas yra labai mažas. Čia mums labai pasisekė – gavome viršplaninių pajamų dėka ekonomikos augimo spartesnio nei tikėtasi, infliacijos šuolio. Tos erdvės mes turime santykinai šiek tiek daugiau nei daugelis kitų šalių – pavyzdžiui, Lenkija turi žymiai didesnį deficitą, Estija, nepaisant to, kad mokesčius kelia“, – pridūrė ekonomistas.

Kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra, pramonės lūkesčiai Lietuvoje birželio mėnesį prastėjo – fiksuotas vos 0,2 proc. siekiantis metinis pramonės augimas. Pramonės produkcija birželio mėn. susitraukė 2,1 proc., palyginti su gegužės mėn. Panašiai traukėsi ir apdirbamosios gamybos produkcija (2,2 proc.).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt