Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA
„Lėšas gynybai iš tikro reikia didinti, bet vargu, ar šiuo metu, kai investicinis klimatas prastėja, geriausias variantas yra kelti pelno mokestį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino R. Rudzkis.
„Apie investicinį klimatą mūsų politikai mažai galvoja, ir čia ne tik Vyriausybė, kalbėkime apie visą politinį elitą“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, pinigų gynybos poreikiams būtų galima rasti sumažinus išlaidas ir biurokratiją. Jo manymu, tokie sprendimai taip pat pritrauktų daugiau vietos ir užsienio investicijų.
„Pas mus tiek yra išpusta biurokratinė verslo kontrolės struktūra. Tą naštą pažymi ir Pasaulio Ekonomikos Forumas. Tai sumažinkime institucijų kiekį, kontrolės aparatą, supaprastinkime mokesčių sistemą. Iš tų sutaupytų lėšų galėsime finansuoti gynybą“, – aiškino ekonomistas.
„Mes esame Europos Sąjungoje, tai radikalių žingsnių nepadarysime, bet jeigu gerąją prasme išsiskirtume, tuo paragintume tiek užsienio, tiek vietinius investuotojus plėstis“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.