Ekonomistas: tabako ir alkoholio akcizų politika Lietuvoje veiksminga, bet skatina kenksmingesnių produktų vartojimą

still-life-wine-carafe-table_23-2149631770
Lietuva
Freepik.com nuotr.
Žygimantas Šilobritas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Finansų ministerijai pristačius 2025–2027 m. alkoholio ir tabako akcizų plano projektą, Eltos kalbinti ekonomistai jį ir bendrą Lietuvos akcizų politiką vertina skirtingai. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad akcizų politika efektyvi, bet gali paskatinti stipresnių gėrimų ir tradicinių tabako produktų vartojimą, o „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl sumažėjusios gyventojų perkamosios galios akcizų tarifų kėlimą reiktų pristabdyti.

M. Dubnikovo teigimu, dabartinė Lietuvos akcizų politika yra efektyvi, o trimečiai planai leidžia visuomenei ir verslui prisitaikyti prie pokyčių. Visgi, anot jo, tiek dabartiniai, tiek planuojami akcizų dydžiai gali paskatinti vartotojus pereiti prie kenksmingesnių produktų, kurie tampa sąlyginai pigesni nei alternatyvos.  
 
Tuo metu A. Izgorodinas mano, kad dėl sumažėjusios gyventojų perkamosios galios būtų naudinga 4 metams pristabdyti akcizų didinimą. Anot jo, kitu atveju dalis vartotojų pradės pirkti nelegalius produktus.
 
Visgi, abu ekonomistai sutaria, kad akcizų didinimas Lietuvoje nepaskatins gyventojų pirkti alkoholio ir tabako produktų kitose Baltijos regiono valstybėse ar Lenkijoje.
 
Lietuva iš alkoholio akcizų per 2023 m. surinko 450,5 mln. eurų, tuo metu iš akcizų už tabako produktus ir elektroninių cigarečių skystį – 377,4 mln. eurų.
 
M. Dubnikovas: Lietuvos akcizų politika yra efektyvi, bet skatina kenksmingesnių produktų vartojimą
 
M. Dubnikovas teigė, kad bendra Lietuvos akcizų politika yra efektyvi, kadangi ją įgyvendinant per 10 metų pavyko tiek sumažinti alkoholio ir tabako vartojimą, tiek padidinti valstybės pajamas. Taip pat, anot jo, trimečiai planai, kuriuos Finansų ministerija taiko tabakui ir alkoholiui yra efektyvi priemonę, kurią būtų naudinga pritaikyti ir kitose srityse.  
 
„Ji leidžia formuoti ilgalaikius tikslus, verslui žinoti, kas kada bus renkama ir pan. Tai tokia mokestinė politika gali būti dubliuojama net kitose srityse, kad būtų išvengta labai didelių svyravimų“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
 
„Jeigu žiūrėtume į 10 metų pokyčius, tai gera žinia yra ta, kad akcizinių prekių vartojimas yra po truputį besitraukiantis, kas liečia ypač alkoholį. Alkoholio suvartojimas mažėja, mokesčių buvo surinkta gerokai daugiau ir valstybės katilas buvo papildytas didesne apimtimi“, – komentavo jis.
 
Jo teigimu, prieš 10 metų Lietuvoje buvo suvartojama apie 36 tūkst. tonų gryno alkoholio, 2023 m. – 28 tūkst. tonų. Ekonomistas pabrėžė, kad tai 23 proc. sumažėjimas, tuo metu gyventojų Lietuvoje skaičius sumažėjo 2,6 proc., tad negalima teigti, jog vartojimas krito dėl emigracijos.
 
Visgi, jis pastebėjo, kad naujame Finansų ministerijos 2025–2027 m. akcizų plane numatomi didinimai padaro tiek stipriuosius alkoholinius gėrimus, tiek tradicinius tabako produktus sąlyginai patrauklesniais. M. Dubnikovo teigimu, toks didinimas prieštarauja iškeltiems akcizų politikos tikslams, kadangi kenksmingesni variantai padaromi patrauklesniais.
 
„Kur šiek tiek mums nesiseka, tai su stipriu alkoholiu. Jeigu pasižiūrėtume, kiek suvartojama stipriųjų, tai prieš 10 metų buvo apie 36 proc., dabar turime 43 proc. Europos vidurkis svyruoja apie 20 proc. Ir šiuo aspektu akcizų politika, kai ženkliai didinamas apmokestinimas vynui ir alui nuvedė mus į stipresnio alkoholio rinką, nes jis tampa sąlyginai pigesnis“, – aiškino jis.
 
„Pas mus einama link to, kad vėl labiau didinami akcizai kaitinamajam tabakui, o ne cigaretėms ar kitiems tradiciniams produktams. Ir motyvas yra tame, kad tarsi pas mus ta kaitinamojo tabako rinka didėja ir užima dalį rinkos, bet JAV FDA (Maisto ir vaistų administracija – ELTA) yra atlikusi tyrimus, kas parodė, jog kaitinamasis tabakas ne toks kenksmingas. Tai gaunasi, kad skatiname kenksmingesnį produktą“, – komentavo jis.
 
Ekonomisto manymu, bandymas mažinti bendrą vartojimą vien per alkoholio ir tabako įperkamumo sumažinimą taip pat bendrai stumia mažiau pasiturinčius asmenis prie kenksmingesnio produkto vartojimo.
 
„Motyvai yra parenkami ne per saugumą ar sveikatą, o per įperkamumą. Ir yra motyvas, kad turime mažinti įperkamumą, kad žmogus už vidutinę algą galėtų nusipirkti mažiau alkoholio ir tabako. (...) Bet trimečiame plane einame prieš vartojimą. Žmogus, turintis mažesnes pajamas ar vartojimo problemas yra veikiamas įperkamumo. Ir jis linksta link to, kas sąlyginai pigiau ir vartos stipresnį ir kenksmingesnį produktą“, – sakė M. Dubnikovas.
 
Ekonomisto nuomone, susitelkus į didesnį stipresniųjų alkoholio gėrimų ar kenksmingesnių tabako gaminių apmokestinimą, tai prisidėtų prie sveikesnės visuomenės sukūrimo ir leistų skirti daugiau biudžeto lėšų tokioms sritims kaip gynyba.  
 
„Bendrai žiūrint, didžioji dalis mokesčių surenkama iš tradicinių tabako gaminių ir stipriojo alkoholio. Tai jeigu biudžetui reikia pajamų, šie šaltiniai galėtų būti daug efektyvesni. Ir kiekvienas aukštesnis procentas kreiptų ne tik kenksmingesnio produkto vartojimą, bet ir duotų didesnę įtaką biudžetui. Jeigu keliame tikslą surinkti daugiau mokesčių, tai net procentinis pokytis stipriesiems duotų efektą“, – aiškino jis.
 
Jis pastebėjo, kad iš 450 mln. eurų, kurie 2023 m. buvo surinkti iš alkoholinių gėrimų akcizo tarifo, vien iš stipriųjų gėrimų surinkta apie 280 mln. eurų.
 
Galiausiai jis paminėjo, kad akcizų Lietuvoje padidinimas nepaskatins žmonių vykti į Lenkiją, kadangi gerėjant pragyvenimo lygiui vartotojai pradeda vertinti savo laiką labiau nei kelis sutaupytus eurus.
 
„Apsipirkimas pasienio ruožuose yra natūralus procesas. Tas kainų skirtumas išliks visada ir dalis žmonių važiuos. Akcizų pokyčiai dar padidins skirtumą, bet vargu ar paskatins važiuoti. Nes prisiminkime, kad žmonių pajamos tiesiog didėja. Ir kai žmonių pajamos didėja, natūralu, kad nėra noro bildėti keliais į Lenkiją sutaupyti kelis eurus. Patogumas ir laikas su šeima tampa didesnė vertybe (...) Tiesiog tie, kas tą darė, toliau darys. Bet paskatų naujų neatsiras“, – komentavo ekonomistas.
 
A. Izgorodinas: aš būčiau už tam tikrą pauzę akcizų kėlime
 
Tuo metu ekonomistas A. Izogorodinas mano, kad akcizų politikoje reikalinga 4 metų pauzė, kadangi Lietuvos gyventojų perkamoji galia smarkiai kritusi ir reikia duoti laiko jai atsigauti.  
 
„Aš būčiau už tai, kad mes padarytume 4 m. pauzę akcizų srityje. Iš vienos pusės žiūrint, šiuo metu gyventojų lūkesčiai pasiekė aukštumas ir paskutinį kartą lietuviai taip gerai manė apie savo finansų perspektyvą 2007 m. vasarą. Bet iš kitos pusės, gyventojai didesnę dalį finansų skiria ne vartojimui, bet rezervų kaupimui. Jų perkamoji galia per paskutinius kelis metus nukentėjo dėl infliacijos ir kainų augimo“, – Eltai aiškino A. Izgorodinas.
 
Ekonomistas tvirtino, kad akcizų didinimas neatsigavus gyventojų perkamajai galiai, gali paskatinti perėjimą prie nelegalaus vartojimo.
 
„Akcizai didina kainą ir turint omenyje, kad gyventojų perkamoji galia neatsigavo, yra keliama šiokia tokia rizika, jog gyventojai pereis iš legalaus vartojimo į nelegalų“, – tikino jis.
 
„Šiaip alkoholio ir tabako vartojimas yra labai inertiškas. Jeigu žmogus juos vartoja, tai daugeliu atveju to vartojimo nemažins, nebent bus rimtų medicinos priežasčių. Bet aukšta kaina, ji dali gali paskatinti pereiti iš legalios produkcijos. Ir čia matau tam tikrą riziką“, – aiškino jis.
 
Jis taip pat paminėjo, kad akcizai neturėtų paversti kenksmingesnių ar stipresnių produktų sąlyginai patrauklesniais, nei alternatyvos.
 
„Akcizų politika turėtų skatinti žmones pereiti prie legalios produkcijos, kuri mažiau kenkia vartotojams“, – paminėjo jis.
 
Visgi, A. Izgorodinas abejoja ar akcizų padidinimas paskatintų lietuvius pirkti alkoholio ar tabako gaminius Lenkijoje ar kitose valstybėse. Atbaidyti nuo tokių prekių pirkimo Lenkijoje, pasak jo, taip pat gali ir paskutiniu metu zloto atžvilgiu dalį vertės praradęs euras.  
 
„Nemanau, kad tai turės poveikį valstybės lygmeniu. Kalbant apie regionus kurie yra šalia Lenkijos, tai manau, kad visada bus tam tikras poveikis važiuoti ten ir pirkti kažkokią produkciją. Bet Lietuvos mastu ir konkrečiai akcizų klausimu, nemanau, kad turės didelio poveikio ir gyventojų motyvacija pirkti Lenkijoje nedidės“, – teigė A. Izgorodinas.
 
„2023 m. rugsėjo mėn. vienas euras buvo vertas 4,6 zloto. Dabar vienas euras perka 4,3 zloto. Tai euro kursas nusilpo šiuo atžvilgiu. Ir tai taip pat gali įtakoti gyventojų norą pirkti Lenkijoje“, – pridūrė jis.
 
Galiausiai, jo manymu, padarius akcizų didinimo pertrauką, vartojimą būtų galima sumažinti per švietimą, reklamą ar kitais būdais.
 
„Aš manau, kad šalia akcizų didinimo yra ir kiti būdai. Yra gyventojų švietimas, tam tikra socialinė reklama, kuri atbaidytų žmones. Ta prasme nuolatinis akcizų didinimas gali turėti ir tam tikrų negatyvių poveikių“, – tikino ekonomistas.
 
 
Lenkija pasižymi mažiausiais alkoholio ir tabako akcizų tarifais regione
 
Eltos surinktais duomenimis, lyginant Lietuvą su kitomis regiono šalimis pastebima, kad Lenkija jau dabar išsiskiria mažais akcizų dydžiais.
 
Šiuo metu Lietuvoje alui taikomas 9,46 euro už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. Tuo metu Estijoje šio akcizo dydis – 13,34 euro už hektolitrą, Latvijoje – 9 eurai, o Lenkijoje, pavertus zlotus į eurus – 2,3 euro.
 
Tuo metu vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5 proc., Lietuvoje taikomas 109 eurų už hektolitrą akcizų tarifas. Estijoje šio tarifo dydis – 66,52 euro už hektolitrą, Latvijoje – 70 eurų už hektolitrą, visgi, jei gėrime yra daugiau nei 6 proc. alkoholio estai taiko 155,21 euro tarifą, latviai – 122 euro.
 
Kitiems vyno produktams Lietuvoje taikomas 219 eurų už hektolitrą tarifas, tuo metu Estijoje ir Latvijoje tokie pat tarifai, kaip gėrimams kurių daugiau nei 6 proc. – alkoholis.  
 
Tuo metu Lenkijoje gėrimams, tokiems kaip sidras, kurie yra iki 5 proc. alkoholio taikomas 22,45 euro vertės tarifas už hektolitrą, o visiems vyno ar fermentuotiems gaminiams – 46,52 euro. Lietuvoje gėrimams, kurių alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 15 proc. yra taikomas 234 eurų už hektolitrą tarifas, tuo metu Latvijoje taikomas 120 eurų tarifas. Estijoje bendras tarifas tarpiniams produktams siekia 303,8 eurų už hektolitrą, o Lenkijoje – 93,5 euro už hektolitrą.
 
Lietuvoje cigaretės apmokestinamos, už tūkstantį vienetų – 85,3 euro ir 25 proc. vertybiniu elementu nuo maksimalios mažmeninės kainos. Tuo metu Latvijoje, 119,6 eurai ir 15 proc. nuo maksimalios kainos, Estijoje – 100,5 eurų ir 30 proc. nuo maksimalios kainos, o Lenkijoje – 58,09 euro ir 32,05 proc. nuo maksimalios kainos.
 
Cigarams ir cigarilėms Lietuvoje taikomas 95 eurų už kg tarifas, Lenkijoje – 110 eurų už kg. Tuo metu Latvija ir Estija šiuos tabako produktus apmokestina už 1000 vienetų.
 
Lietuvoje rūkomajam ir neapdorotam tabakui 2024 m. taikomas 112,8 euro už kg tarifas. Estijoje šis tarifas siekia – 112,4 euro už kg, Latvijoje – 105,7 euro už kg, o Lenkijoje 64,34 euro už kg.
 
Elektroninių cigarečių skysčiui Lietuva taiko 0,25 euro už ml akcizą. Tuo metu Estijoje šio akcizo dydis – 0,21 euro už ml, Latvijoje – 0,24 euro, o Lenkijoje – 0,13 euro.
 
Finansų ministerija kovo mėn. pabaigoje parengė Akcizų įstatymo pakeitimų projektą, kuriame siūloma 2025–2027 metais įtvirtinti naujus akcizų tarifus alkoholiui, tabakui ir alternatyviems produktams.
 
Trejų metų perspektyvoje, daugiau nei 15 laipsnių stiprumo produktams augimas numatomas po 5 proc. kasmet, vynui, alui po 10 proc., o tarpiniams produktams iki 15 laipsnių vidutiniškai po 18 proc.
 
Tuo metu 2025–2027 m. perspektyvoje siūloma kasmet kelti akcizą 7 proc. cigaretėms, po 14 proc. cigarams ir cigarilėms, rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., kaitinamajam tabakui ir alternatyviems produktams – 11 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – po 30 proc.
 
Planuojama, kad įgyvendinus siūloma planą alkoholiui ir tabakui bei jam alternatyviems produktams, valstybės biudžetas 2025 metais surinktų apie 39,4 mln. eurų papildomų pajamų, o po 3 metų biudžeto pajamos būtų apie 126,7 mln. eurų didesnės.